Visą naktį iki pat paryčių filmus žiūrėjau. Paskui numigau valandėlę ir dar porą filmų pasižiūrėjau. Taip nieko neveikiau iki pietų. O po pietų sėdau ir vienu prisėdimu ištaisiau pačią baisiausią savo naujosios programos klaidą. Vis atidėliojau pašto pasitikrinimą, bijodamas, kad dar bus kokių blogų naujienų. Bet nieko baisaus šį kartą. Reikalai taisosi. Kažkiek dar užsiėmiau susikaupusios korespondencijos tvarkymu, jau ir keturios.

Nelaukiau penkių, išėjau pasivaikščioti anksčiau, dar aplink stotį pasitrainioti reikia, dar kartą tvarkaraštį nufotografuoti, gal pasikeitė po Naujų metų. Be angliško dar nufotkinau analogišką gudžaratišką tvarkaraštį - pagal juos galėsiu atsekti miestų pavadinimus, bandysiu perskaityti užrašus ant autobusų. Šiaip, iš įdomumo, tai nėra labai būtina, visi čia mielai viską paaiškina, jei paklausi.

Pas mus Vilniuje trumpučiai miesto sienos fragmentai belikę, kitur Europoje jų dar mažiau, o Indijoje beveik kiekviename mieste dar tebėra sienos, senamiestį aptveriančios. Diu miesto siena ilga, graži.

Kai kur lūšnynai, bet jų mažiau, negu kituose Indijos miestuose.

O prie stadiono sienos karvės parkuojasi:

Pastebėjau įdomų gamtos reiškinį - po šiukšlyną kiaulės lakstė, o aplink jas varnos plasnojo. Kiekviena varna taikėsi nutūpti ant kiaulės nugaros ir laikytis ten, lyg jodinėtų. Po vieną varną ant kiekvienos kiaulės.

Pasigrožėjęs šiuo rodeo patraukiau dar vieno stebuklo apžiūrėti. Seniau eidamas palei miesto sieną link Džalandaro pliažo buvau pastebėjęs tolumoje tokias įdomias uolas. Palaipiojau, pafotografavau. Kadaise portugalai forto ir sienos statyboms iš šito kalno smiltainio luitus atskėlinėjo, taip ir liko stačiakampės skylės, prarajos, tarpekliai. Gražu, net baugu bijant aukščio, tačiau 2D nuotraukose to neperteiksi.

Ten netoli vienas medis gražiai žydėjo, žiedlapius pakelėn barstė.

"Kva kva" pasakė man varna pro šalį praskrisdama. "kar kar" pataisiau ją, kaip reikia teisingai sakyti. Varnos Indijoje kiek kitaip karksi, nei Lietuvoj.

Pliaže, kaip įprasta, Saulę palydėjau. Padariau atvirukinę nuotrauką, QSL kortelei tiktų, jei iš čia QSO daryčiau.

Grįžtant vaikai paprašė, kad nufotografuočiau. Mergaitės čia nuo mažens stengiasi būti gražuolėmis.

Indiški sandalai vėl pūsles pragraužė. Grįžau namo ir nedelsiant atlikau tarpupirščio strypelio nupjovimo operaciją. Jau geriau tegul nuo kojų krenta, bet vaikščioti nebus skausminga.

Užlipau ant Nilešo viešbučio stogo naujienų sužinoti. Niekas iš mano kompanijos nepasirodė. Gal ir jie pasninkauja ir atgailauja? Ne, tikriausiai pabaigę švęsti išsivažinėjo kas kur. Tikiuosi viskas su jais gerai.

Tiktai besiruošiant namo eiti pasirodė senesnysis švedas, paplepėjom su juo truputėlį. Sako, kad prancūzaitės ir čekas jau išvyko, liko tik Anandas su Eriko. Jie, matyt, kitą stogą kur susirado, nes ant šito stogo nuo Naujų metų nebeleidžia rūkyti.