23:00

Ne į ekskursijas čia atskridau, bet būtų neprotinga tiek ilgai būnant saloje neaplankyti jos istorinių ir revoliucinių vietų. Todėl vos prabudęs strykt iš lovos ir į autobusų stotelę.

Pirmoji ekskursija. Las Palmaso senamiestis ir muziejai

Šį kartą važiavau autobusu Nr. 50 - iš netoli esančios stotelės jis greičiausiai ir patogiausiai nuveža (stoja abiejose sostinės stotyse - ir San Telme ir Santa Katalinoje). Tikrai greitai nulakino, nedaug tespėjau pro langą prisižvalgyti. Eilinį kartą stebino daugybė šiltnamių aplink aerouostą. Ten ne visai šiltnamiai - greičiau tokios palapinės iš tankaus tinklo. Ištisi slėnių hektarai taip pridengti. Matyt pomidorus augina. Priedanga ne nuo šalčio, o nuo vėjo ir liūčių. Girdėjau, kad pomidorais Kanarai aprūpina visą Ispaniją žiemos metu.

Požeminė San Telmo stotis didelė. Dvi eilės autobusų sustojimų, kiekviename dideli monitoriai rodo artimiausių valandų tvarkaraščius, maršrutų žemėlapius. Rodos, dar niekur nesu matęs taip gerai organizuoto autobusų eismo. Stoties informacijos centre pasiėmiau lankstinuką su visais salos autobusų tvarkaraščiais.

Tarp kitko, autobusai čia vadinami "gagomis" - guagua. Autobusų stotis - Estación de guaguas.

Išlipau iš požemių į prasidedančios dienos kaitrą ir patraukiau Vakarų kryptim - ten senamiesčio rajonai Trijana ir Vegueta. Iš kart už mažyčio San Telmo parkelio prasideda Mayor Triana pėsčiųjų gatvė. Ten lauko kavinės, suoliukai, gatvės muzikantai. Jei turiu, visada padedu jiems kokį litą ar eurą - tegu užsidirba miestą pagyvindami. Kai kurie gatvės muzikantai nufilmuoti čia. Ir čia.

Suvenyrų krautuvėlės čia jaukesnės negu mano pliažo miestelyje. Čia daugiausia vietiniai dirbiniai - keramika ir dailiai apmegztos mereškuotos staltiesėles - salos pasididžiavimas.

Vis prisėsdamas ant suolelių apvaikščiojau Plaza de Santa Ana, paskui Plaza del Espirítu Santo. Įspūdingi pastatai, gražūs fontanai. Didžiulė Šv. Onos bažnyčia turi apžvalgos aikštelę viršuj, bet nelipau ten, taupiau kojas muziejams.

Labiausiai norėjau aplankyti Museo Canario, tai priešistorinių laikų vietiniams žmonėms skirtas muziejus - reikia atiduoti pagarbą guančams. Nesunkiai ir radau ir apvaikščiojau už 3 eurus (rodos, tokia čia visų muziejų kaina). Žmonės salose gyveno jau nuo 3000 m. pr. m. e. - neolitinės kultūros Kromanjoniečiai su siauromis kaukolėmis. Antrame amžiuje pr. m. e. čia atsikraustė nauja ateivių banga, greičiausiai tai europietiško sudėjimo (mėlynakiai blondinai) berberai atkeliavę iš Šiaurės Afrikos. Juos visus vadina guančiais, bet tai nėra teisinga, nes guančų gentis gyveno tik Tenerifės saloje Teidės vulkano papėdėje. Toks terminas buvo prigijęs XIX a., dabar jo bando atsisakyti. Visur muziejuje senieji gyventojai vadinami aborigenais. Nenaudojo jie metalo, nes salose rūdos nėra, augino sau ožkas, rengėsi jų kailiais ir vargo nematė. Gyveno natūraliose ar dirbtinėse olose arba iš akmenų sukrautuose apvaliuose būstuose, ten laidojo mirusius, kurių mumufikavęsi palaikai išguldyti muziejaus salės viduryje. Salų aborigenus staigiai išnaikino čia atsikraustę ispanų konkistadorai. XVI a. viduryje į salas pasiųsti misionieriai konstatavo, kad faktiškai nebėra ko krikštyti.

Išėjęs iš šio muziejaus tuoj priėjau kitą - Centro Atlántico de Arte Moderno (CAAM). Ten vyko Afrikos modernaus meno paroda, įėjimas buvo nemokamas. Keletas instaliacijų pustuštėse salėse ir tiek. Vienoje salėje pasieniais išdėliotos paauksuotos įžymių žmonių smegenys, virš jų išdidinti Europos šalių banknotai. Truputėlį per daug pavargęs buvau grožėtis.

Pailsėjau lauko kavinėje prie balto vyno taurės. Dar anksti, galėčiau nuvažiuoti apžiūrėti kokio miestelio salos gilumoje. Grįšiu į autobusų stotį ir lipsiu į pirmą pasitaikiusį "guauga".

Antroji ekskursija. Teror

Stotyje keleivių jau laukė autobusas į Santa Brigidą. Kol dvejojau sėsti ar ne, nuvažiavo. Prie kito autobuso priėjau ryžtingiau. Tas vyksta į Terorą - puiku, labai norėjau ten pabuvoti. "Kvanto tiempo a Teror?" - klausiu senjoros vairuotojos. "Apie valandą, mes-o-menos" atskė ji. Tik 20 km, o tiek ilgai važiuoja. Bet man gerai, neketinu ten ilgai užtrukti, dar tik trečia, visur suspėsiu.

Pusę kelionės laiko stoviniavom kamščiuose, kol iš miesto išvažiavom. Toliau prasidėjo grožybės. Keliukas vinguriavo virš tarpeklio, aukščio bijančiam prie lango geriau nesėdėti. Autobusas pypina prieš kiekvieną posūkį, nesimato kas yra už kampo staigiose serpentino kilpose. Bandžiau fotografuoti pro langą, kelios nuotraukos lyg ir pavyko.

Terore karšta, vos išlipus iš autobuso batai prikibo prie įkaitusio asfalto. "Vlip ačkarik", pagalvojau. Greitai atlipau ir nuėjau kur akys veda snaudžiančio miestelio gatvele, vis tiek kažką įdomaus turiu prieiti. Taip ir buvo - šmirinėjančių turistų pulkelis davė ženklą, kad prasideda šventos vietos.

Taip priėjau garsiąją Plaza de Nuestra Señora del Pino - Gran Kanarijos Lurdą. Pušų mergelės atlaidai čia vyksta rugsėjo 8-tą, privažiuoja piligrimų. Dabar tik olandų turistų grupelė blyksi fotoaparatais. Milžiniškos pušys šventoriuje. Bazilikoje vėsu, gera pasėdėti.

Netoli bazilikos randasi Plaza Doña María Teresa de Bolívar - Simono Bolivaro žmona kilusi iš šių vietų. Aikštėje yra Casa Museo de los Patrones de la Virgen. Tame muziejuje eksponuojama lova, kurioje miegojo karalius Alfonso XIII, kai lankėsi čia 1906 m. Nėjau ten, užteks muziejų šiandien.

Užėjau į suvenyrų krautuvėlę, prisėdau lauko kavinėje pailsėti ir balto vyno gurkštelėti, išrašiau atvirukus draugams - tuo mano vizitas Terore ir baigiasi. Autobusai sostinėn važinėja kas pusvalandį, nereikėjo daug laukti. Bilieto kaina 2,50 eurų - už tiek verta vien pasivažinėti serpentinais ir grožėtis atsiveriančio tarpeklio vaizdais.

Namo

Dar nebuvo vėlu, kai grįžau į Las Palmą, į San Telmo stotį. Buvau beketinąs dar nuvažiuoti į Playa de Las Canteras saulės palydėti, bet persigalvojau. Per pietus stotyje suvalgiau kažkokį neaiškų sumuštinį, jau kelios valandos, kaip pykina. Geriau važiuosiu namo anglies tabletėmis gydytis. Vienas autobusas buvo perpildytas poilsiautojais, po 20 minučių sulaukiau kito ir aštuntą jau buvau namie. Dienoraščio nerašiau - pavargau ir prastai jaučiausi.