14:00

Atsibudęs tingėjau keltis, tad vis galvojau apie užvakar dienos įspūdžius - apie salų aborigenų muziejų. Tie guančiai, kurie atsikraustė su nauja banga apie 150 m. pr. m. e. galėjo būti senieji Pirėnų gyventojai - stūmė juos kažkas iš pusiasalio į Afriką, tuomet, ir berberai taip, rodos, atsirado. Europietiškų bruožų, bet ne indoeuropiečiai. Senųjų iberų palikuonys. Išeitų, kad kanariečiai galėtų save laikyti grynakraujiškesniais ispanais už tuos konkistadorus. Painus dalykas tas tautų kraustymasis - taip begalvodamas atsikėliau ir išsiviriau arbatos. 

Šiandien geriau sekėsi dirbti - taip ir turi būti po nesėkmingos dienos. Euforija seka depresiją, tik čia daug mažesnėmis amplitudėmis. Jau nebegąsdina tai, kad bandant spręsti vieną problemą, atsiranda kelios naujos. Vis linkstu prie minties apie globalesnius duomenų failo formato pakeitimus. Suderinamumas su ankstesne versija dabar, atrodo, būtų mažesnis vargas negu naujo formato apribojimai.

Darbinį foną šį kartą suteikė mano kaimynų ritminga muzika. Nėra blogos muzikos, bet kokia muzika yra gera, galvojau klausydamas lotyniško repo.

Išėjau pasirąžyti i kiemą, ten ant kėdės sėdi mano kaimynas Mauris rankšluosčiu apsisiautęs. Jį kerpa blondinė švedė. Gal paprašyti, kad ir mane apkirptų?

23:00

Beeinant pasivaikščioti prie namų ant tiltelio sutikau tokį juodaodį storulį, kuris kažkam žemyn siuntė bučinius. Pastebėjo mane bepraeinantį, užkalbino vokiškai. Geriau kalbėkim angliškai, sakau. Aš esu Stefanas iš Amerikos, sako jis. Labas, Stivai, aš esu Antanas, sakau aš. Iš kur tu, klausia jis. Spėk, sakau aš. Aš ne Dievas, kad galėčiau atspėti, sako jis. Ok, aš iš Lithuanios, sakau aš. Iš Slovėnijos? - klausia jis. Ne, iš Lituanijos, sakau aš. A, iš Lietuva (kirtis ant u), sako jis. Tu žinai apie mano šalį, nustebau aš. Ji prie Suomijos, sako jis. Teisingai, visai šalia Suomijos, sakau aš. Taip ir išsiskyrėm - jis nuėjo į anglišką Big Beno pabą, aš tolyn link vandenyno. Likau nesupratęs, iš kur jis žino Lietuvos vardą. Nepanašus į amerikoną, labai jau stiprus ispaniškas akcentas. Nieko neprašė, nieko nesiūlė, niekur nekvietė. Keisti dalykai atsitinka šioje pasakų karalystėje.

Vokiečių Lidlo supermarketų tinklas ateina į Kanarus - visur kabinamos Lidlo reklamos "ahora o nunca" - dabar arba niekada. Turėtų būti pigiau, negu Spare.

Nusipirkau tikro vietinio vyno prezentacijoms "Altos de Murga" - darytas Tirahanoje - netoli nuo manęs pavažiavus į kalnus - gal aplankysiu tą vietą. Turėsiu kuo pavaišinti, jei svečiai ateis. Jei neateis, nepavaišinsiu. Arba pats išgersiu, arba paliksiu. Norėčiau namo parsivežti, bet į bagažą netilps. Lauktuvėms iš Kanarų tiktų vietinis romas, ar jo medaus gėrimas (20%, visur pardavinėja), bet apie jį vėliau pasidomėsiu plačiau. Lauktuvėms ieškosiu mažų buteliukų po 100g ar dar mažesnių.

"Gran Kanarija gražu, pilnos gatvės kačių" - dainavo viena bobutė prieš keletą metų per TV3. Kačių čia ne daugiau, negu Antakalnyje, tik jos drąsesnės. Užkalbintos prieina arčiau, nepabėga. Daugiausia juodos, mačiau vieną ryžą (deja nenufotografavau), rainų nemačiau.

"Miau miau" - sako katytės. "Au au au" - sako šuniukai. "Vale vale" (kirtis ant a) - sako vietiniai ispanai. O vietiniai balandžiai perdavinėja telegrafu raidę "R". Linksma gyventi Kanarų salose.