Iš Maskvos Dubajun skridau Emirates avialinijų prašmatniu lėktuvu – kur kas daugiau navarotų, negu Etihad, Arab airlines ar Sri Lankan airlines. Kokybiškas ekranėlis priešais, pultelis kaip koks iPadas, rozetė kompui ar telefonui pasikrauti, USB plyšelis savo filmams žiūrėti ir t.t. Tiesa, maistas nebuvo ypatingas – vistik ne biznio klasė.
Didelis tas Dubajaus oro uostas, ko gero didesnis už Abu Dabio. Turiu pusantros valandos persėdimui, reikia paskubėti susirasti savo vietą. Informacinėje lentoje rodo, kad į Kolombą jau paskutinis kvietimas, tuoj varteliai užsivers. WTF, švieslentėje rašo, kad išlekia 06:kažkiek, o turėtų 07:00. Lekiu į tą vietą, besišypsantis tarnautojas paaiškina, kad mano reisas į Kolombą kitas, dar turiu gerą pusvalandį, tereikia tik pereiti iš terminalo A į terminalą B. Toli iki to kito terminalo, reikia liftais pasikilnoti, traukinuku pavažiuoti. Keikiu vietinius, kad ne mano, o kitą skrydį švieslentėje rodė – ten tik vienas Kolombas buvo. Paskui supratau, kad be reikalo keikiu – skrydžių čia tiek daug, jog viename ekrane tik pusvalandis reisų tetelpa. Reikia atidžiau žiūrėti, atkreipti dėmesį ir į reiso numerį. Pavargęs esu, matyt, ir amžius nebe tas…
Iš Dubajaus Kolomban skraidino nebe toks prašmatnus lėktuvas, o mano vieta visai niekam tikusi pakliuvo – priešais sieną, negalima savo kompo tašytės po kojom pasidėti.
Vos atvykus visus sveikina jo ekselencija Šri Lankos prezidentas M. Radžapaksas
Štai jau ir Kolombe – kaip namuose. Vis pavarydamas šalin taksi agentą pasiėmiau pinigų iš bankomato, pasipildžiau savo Dialog skambinimo, kortelės sąskaitą, vandens nusipirkau. Tas agentas vis sekiojo mane kol aš nepriėjau prie išankstinio apmokėjimo taksi būdelės. Tas agentas kaipmat atsidūrė būdelės viduje, išrašė man bilietą į Mount Laviniją už 3200 rupijų ir palydėjo iki taksi.
Šri Lankos rupijas dabar labai lengva litais paversti: nubrauki du nulius ir padvigubini.
Taigi, mano transportavimas iš oro uosto kainavo 64 litus. Gal ir daugoka už pusantros valandos važiavimą, bet oro uostuose visur taip. Galėjau paeiti šimtą metrų nuo oro uosto teritorijos ir tuk-tuką (tokį triratį dengtą motociklą) pasigauti dvigubai pigiau, arba net autobusu visai pusvelčiui, bet patingėjau.
Į Kolombą važiavom ne pagrindiniu keliu, o pajūriu, paskui palei kanalą – ten kamščiai mažesni ir vaizdai įdomesni. Vietiniai man yra sakę, kad tuo keliu važinėti pavojinga – plėšikai kartais pastabdo padoresnes mašinas – bet aš neimu į plaučius, vietiniai linkę tokius dalykus perdėti. Šri Lanka saugesnė už Lietuvą – esu tuo praktiškai įsitikinęs.
Štai ir Kolombas, mano išvaikščiotas miestas, štai ir Dehiwala, Mount Lavinija – Kolombo Valakampiai. Kur dabar veži mane, klausiu taksisto, kai tas pralėkė posūkį į mano viešbutį. Į Hotel Mount Lavinia, ser, atsako. Liepiau jam paimti tą kvitą, kurį gavo iš taksi agento ir dar kartą perskaityti ten užrašytą adresą: House of Arts, Beach Road, 20. Kraipo galvą taksistas, jis, kaip ir visi čia mano, kad baltieji ponai apsistoja tik pagrindiniame Mount Lavinijos viešbutyje. Ilgai klaidžiojom visai neklaidžiomis ML gatvelėmis – nelengva dabar sugrįžti į teisingą vietą – visur čia vienpusis judėjimas. Taksistas tris kartus stabtelėjo kelio pasiklausti. Rodau jam žemėlapį savo telefono navigacinėje programoje – visai netoli, tikslas už keliasdešimt metrų. Bet vietiniai nesupranta žemėlapių – daug kartų tuo esu įsitikinęs, taip pat ir Indijoje. Jie nėra durnesni už europiečius – atvirkščiai – jų programuotojai kietesni, tiesiog kitoks jų mąstymas, kitokios abstrakcijos. Bet apie tai vėliau.
Kolombo gatvėmis
Viešbutį išsirinkau per agoda.com, jau nemažai kartų esu pasinaudojęs ta Tailando firma, kol kas nenusivyliau. Viešbutis „House of Arts“ turi daugiausiai teigiamų atsiliepimų, nebrangus (apie $30 USD). Buduariški tie menų namai – šilkai, pagalvėlės, daugybė paveikslų, meno albumų. Visa tai užgožia senumą, aptriušimą. Tačiau lova su baldakimu. Bet durys į wc neužsidaro. Tačiau švaru. Bet kondicionieriaus nėra – sunku užmigti atpratus nuo tropikų pirties. Tačiau aptarnavimas puikus, šeimininkė miela. Atsivežiau keletą dėžių šokoladinių saldainių dovanoms, tai leido palaikyti šaldytuve, kad neištirptų. Ten tik vienas šaldytuvas virtuvėje. Išėmė savo maistą ir sudėjo mano dėžes.
Nesiruošiu ilgai viešbutyje trintis, reikia buto ieškotis. Prieš atvykdamas susirašinėjau su keliais nuomojančiais butus Mount Lavinijos ir Dehiwalos rajonuose. Susiskambinau su vienu, jo siūlomi apartamentai visai šalia viešbučio. Apžiūrėjau – visai nieko. Tik vandenynas nesimato pro langą – reikia lipti ant stogo.
Dar suspėjau Saulę palydėti La Voile Blanche – bene geriausiame pliažo bare. Bet pilstomas vynas nekoks, reikės butelį užsisakyti.
La Voile Blanche restorane