Aplink salą. Trečioji diena. II

Atsidūriau eiliniame siaurame pusiasalyje ir jau tolokai juo nuėjau. Einu iki galo, atgal grįžti apeiti Gin Oya upės atšakos nesinori, kaip nors turėčiau persikelti į „žemyną“.

Pralindęs per tvorą patekau į civilizuotą vietą. Takelis nuvedė į Ranweli Holyday Village kurortą.

Nustebino komfortas nuošalioje vietoje. Prisėdau prie baro, užsisakiau šalto sodos vandens, pailsėjau. Poilsiautojai turškiasi baseine, alų geria. Kalba vokiškai, dar girdėjau ir čekiškai. Ar galėsiu kirsti upę, jei toliau eisiu šiaurėn, klausiu barmeno. Taip, žinoma, atsakė jis.

Susimokėjau 300 už vandenį (trigubai brangiau, nei normaliose vietose), patraukiau tolyn ir atsirėmiau į sąsiaurį. Jokio ten tilto nebuvo. Aplink mangrovių brūzgynai, tvora – teko atgal grįžti. Pamelavai man, sakau barmenui. Ne, ne, sako, galima išeiti, reikia truputį grįžti ir į šoną pasukti. Tikrai, turi būti kažkoks kelias, kuriuo čia alų ir poilsiautojus atveža

 

Radau pagrindinį išėjimą, ten resepšeno mergaitės parodė, kur yra keltas.

Perėjau Kammalos kaimelį ieškodamas geros vietos pokaičiui. Toli teko eiti, pokaitis gavosi vėlyvas.

 

 

 

Prie vandenyno radau Suriya Luxury resort, apsauginis be jokių klausimų atvėrė man vartus. Ten gerą valandą, pailsėjau pasikroviau elektroniką, pavalgiau, šaltos kavos atsigėriau. Paklausiau ar atsirastų man kambarys nakčiai. Padavėja ėjo kelis kartus klausti menedžerio, pagaliau pats vadybininkas priėjo ir pasakė, yra kambarys už 185 USD. Pagalvosiu, pasakiau, ir toliau krapštausi su kompu. Po kurio laiko priėjo to menedžerio viršininkas ir pasakė, kad priims ir už $120, įskaitant pusryčius. Pasakiau, kad apsižvalgysiu, jei geriau nerasiu, sugrįšiu.
Didžiulis baseinas šalia viliojo mane atsigaivinti, bet nesusigundžiau, nes neketinau čia likti.

Po ketvirtos karščiai atlėgsta, apšvietimas nuotraukoms pagerėja.

Priėjau nedidelę bažnytėlę. Tokia simpatiška pasirodė. Kažkodėl pavadinau ją Zuikių bažnyčia. Prisėdau prie šventoriaus, smėlį iš kaliošų iškračiau.

Pasukau gilyn į salą, kur keliukas šalia dar vienos Gin Oya atšakos turėtų mane nuvesti iki Villa Sunbird – gal Vyturio viloje gerą nakvynės vietą rasiu.

Villa Sunbird kambarys jau 80 USD tekainuoja. Reiškia, kuo toliau, tuo bus pigiau. Dar anksti, dar galiu eiti.

Priėjau šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, ji atstatoma iš naujo.

 

Vakarėja, jau neblogai būtų kokį viešnamį rasti nakvynei. Pamačiau ženklą “Ra” – tai mano pirmoji išmokta sinhalų rašto raidė. Todėl, kad ර paprasta raidė ir dar todėl, kad Ra ilgoji රා reiškia tokį įdomų gėrimą iš palmių sulos. “Mama Ra bonnava” sakau netoliese stovinčiam diedukui, jis mane nuvedė į kiemą, kur sėdėjo keletas Ra mėgėjų. Įpylė man stiklinę. Pamatęs, kad raukausi nuo mielių skonio, diedukas iš kišenės (tiksliau iš sarongo klostės) išsitraukė saują druskos ir pipirų, įbėrė į gėrimą, pasidarė skaniau. Užšnekinau sugėrovus. Kur čia galima pernakvoti, kur artimiausias viešbutis šiaurės kryptim, klausiu. Už trijų kilometrų, sako vienas. Ne, už penkių sako kitas. Už dviejų, aš žinau, sako trečias. Per silpna mano sinhala kalba, kad galėčiau laisvai bendrauti, nebent po keleto Ra liežuvis atsirištų, bet aš neketinu to daryti, tad palikęs besiginčijančius diedukus, susimokėjau 50 rupijų už Ra, atsisveikinau ir patraukiau tolyn.

Radau nakvynės namus už kilometro, Sunflower rooms. Kaip tik ant saulėlydžio. Man pasisekė. Gavau švarų, tvarkingą kambarį už tūkstantį.

Šiandien nuėjau beveik 19 kilometrų. Taip atšvenčiau nepriklausomybės at-atgavimo  šventę.