Ketvirtoji diena. Šeštadienis, 2016-03-12
Surakintos strėnos • Ilgas žuvų turgus • Čiapajevo čempionatas Ra bare • Pokaitis Sunset Beach • Motociklininkas • Kristaus vardo pliažinė bažnyčia • Rusiški motyvai • Meškos paslauga • Brangus ir dar brangesnis viešbutis
13,9 km
Atisbudau vos prašvitis, dar gerokai prieš šešias, bet nesikėliau, galvojau apie gyvenimo prasmę. Nieko gero nesugalvojęs pradėjau krapštytis, kol susiruošiau, jau ir septynios. Pajutau, kad kojų raumenys dar tebemaudžia po vakarykščio ėjimo, o kas bjauriausia, srtėnas surakino taip, kad vos iš lovos išlipau. Pastebėjęs, kad galiu tiesiai nesikraipydamas eiti, nusprendžiau nepasiduoti, turėdamas vilties, kad beidamas prasimankštinsiu ir visi skausmai praeis.
Atsiskaičiau su šeimininke, ji nieko papildomai nepaėmė už vakarykštę arbatą.
Smagu eiti ryte, kai dar nekaršta. Žmonių kelyje pilna, visi sveikinasi. Per pietus čia viskas ištuštės.
Kuo toliau, tuo daugiau žuvų pardavėjų sutinku pakelėj. Šeštadienis, matyt, turgaus diena. Prifotografavau žuvų sočiai. Kai kurių paklausinėdavau vardų, grįžęs namo bandysiu savo žvejų paklausinėti, ar pagauna tokių.
Kalinga, barakuda, angulua – tokie žuvų vardai
Ši žuvis vadinasi Tahindi
Džiovinti kalmarai
Hoperiai – tokie Šri Lankos blynai.
Leopardinio ryklio gabalai
Imbierai ne į temą
Bobulytė pardavinėja mažytes žuvytes
Keliukui priartėjus prie vandenyno pažiūrėjau į pietus, iš kur keliauju jau ketvirta diena
pažiūrėjau pirmyn, kur dar koks šimtas kelionės dienų laukia
Pusryčiavau šalia AveMaria koplyčios. Gavau labai skanų pyragėlį vadda su įdaru. Dar laukia perlenktas hoperis.
Tą perlenktą hoperį katinui sušėriau. Tas viską ėda, ne taip, kaip vietiniai šuneliai.
Jau antra mano kelyje Ra vieta. Sako, rytmetinis Ra pats skaniausias. Paragavau, nepatiko- matyt vakarykščią davė.
Palmės virvėmis sujungtos, per jas laipioja Ra rinkėjai
Laidotuvių kelio pažymėjimas
Čerpės tvoroje
Užsukau į Orinsea Beach viešbutį. Pigu čia (1500/3000AC), bet per anksti net galvoti apie apsistojimą. Išgėriau vandens su burbuliukais ir man gerai. Dar nusifotkinau per veidrodį.
Pafotografavau žvejus tinklus tempiančius
Užtikau dar vieną Ra gėrimo vietą. Šita, rodos, prašmatnesnė – iškaba nauja ir klientai su motociklais
Ra čia kokybiškas, beveik visą kaušą išgėriau. Dar rupios druskos kristalų padavė užsikąsti.
Čiapajevo čempionatas RA užeigoje
Lauko kavinės staliukas.
Meškerioja ant zilkos
Ne vieną dešimtį koplytėlių praleidau, reikia bent vieną įdėti
Kokosvežys
Įdienojus baisiai karšta darosi, reikia pokaičio porai valandų sustoti. Pasitaikė Sunset Beach viešbutis, ten ir rozetė prie lauko stalelio. Downshiftinsiuosi čia kuriam laikui.
Galėčiau ir nakvoti likti, nebrangu čia, 2000 rupijų. Bet anksti dar.
Tai ne vynas taurėse, tai paspalvintas vanduo – tokia stalelių dekoracija. Paragavau, išspjoviau.
Čia ir išsimaudžiau, spėjau ir plaukes išsidžiovinti. Ten kur bangos (nedidelės) šiek tiek atsigaivinau, bet ten srovės didelės ir dugnas staigiai eina žemyn. Molo apsaugotame varlininke maudytis geriau, bet jame vanduo įkaitęs, nebeatgaivina. Tik smėlis padus nusvilino. Paskui pokaičio viebučio kieme užtikau baseiną, bet jau ketinau toliau keliauti. Išvada: atėjus į pokaičio vietą iš pradžių reikia apsivaikščioti, apsižiūrėti.
Besėdėdamas vis pagalvodavau, kad reikia eiti toliau, bet tą mintį gesindavau: būsiu pervargęs paskui. Mano tikslas nėra kuo toliau nueiti. Iki Čilavo apie 20 km., pasistengęs nueičiau, kaip nuėjau antrą dieną iki Negombo. Bet nenoriu tų skausmingų paskutinių kilometrų, geriau dar kur nors pernakvosiu ir šį etapą užbaigsiu rytoj.
Besikrapštydamas savo kišenėse radau raktą nuo Saulėgrąžos svečių namų. Kokia gėda. Mane ten taip svetingai priėmė, arbata pavaišino, o aš raktą nudžioviau. Bet ką dabar daryti, negi eisiu atgal daug kilometrų.
žuvys turguje gražios, bet neteko ragauti skaniai pagamintos, deja , tai per sausai, tai prieskoniai nustelbia žuvies skonį..