Atvykimas į III etapą. Penktadienis, 2016-03-18

Šri Lankos geležinkelio vagonų klasės • Nebylūs įsodintojai • Vietovardžių pavadinimuose ryšys su Lietuva • Brangūs valstybiniai poilsio namai • Nebrangūs privatūs apartamantai

Greitasis traukinys Colombo-Chilaw 16:45. Jame net antra klasė yra. Spėjau baigti darbus kiek anksčiau ir atlėkiau tuktuku į stotį. Žmonių grūdalynė, nes penktadienis baigiasi, Kolombo klerkai į savo kaimus grįžta. Forto stotyje atskiros kasos I-II ir III klasėms.

Nedaug Šri Lankos traukinių turi pirmąją klasę, tik tolimų reisų, tokių, kaip į Badulą, Batikaloa, Džafną. Pirmos klasės bilietuose vietos pažymėtos, stovinčių ten nėra. Būna net vagonų su kondicionieriais, ir specialių apžvalginių su dideliais langais. Į tokius vagonus bilietus prieš mėnesį reikia pirkti, paskutinę dieną negausi.

Mano traukinio Chilaw express aukščiausia klasė yra antra, ir tai gerai. Sėdynės platesnės, žmonės mažiau grūdasi. Vis tiek prisigrūdo. Gerai, kad prieš pusvalandį atsiradau, geroje vietoje sėdžiu.

Kolombo Forto geležinkelio stotyje darbuojasi nebylių šaika (nenustebčiau sužinojęs, kad jie tokiais apsimeta). Pamato perone žioplinėjantį baltašiknį, paprašo parodyti bilietą, nuveda į vagoną, paskui rodo kažkokį pažymėjimą ir aukų knygą, kur visokių užsieniečių didelis sąrašas vienu braižu surašytas, ten ir sumos nurodytos, po tūkstantį ir daugiau. Daug esu matęs tokių aukų knygų, Gale Face promenadoje ubagai tokias pat visiems kaišioja. Geriausiai stotyje varyti šalin visus, kurie užkalbins (išskyrus uniformuotus pareigūnus, žinoma) – niekam ten nereikia tavo draugystės, tik kuo daugiau pinigų išvilioti.

Piktai gavosi, pabandysiu kitaip.
Jei pasimesite Kolombo Forto geležinkelio stotyje, nenusiminkite. Peroną, traukinį ir reikiamą vagoną jums padės surasti savanoriai jaunuoliai, nesavanaudiškai siekiantys pagelbėti kitiems, nors patys kenčia klausos ir kalbos negalią. Jie nuves jus iki pat jūsų vagono, jei bus vietų, net pasodins. Nepagailėkite jiems keleto eurų, pinigai renkami kurčnebylių mokyklai atstatyti po cunamio, kaip parašyta aukų knygoje.
Va taip geriau.

Per pusvalandį traukinys prisigrūdo, pajudėjom. Šį sykį labiau pasiruošiau: nusipirkau naują skrybėlę ir kuprinę, išmaniuosiuose telefonuose įsidiegiau kelionėms skirtų programų. Noriu, kad visos nuotraukos, užrašai, garso įrašai ir filmai gyvai susidėliotų ant žemėlapio ir generuotų padorius kml. Išbandžiau keletą appsų, radau neblogų. Labiausiai žinomas Trip Journal atrodo įspūdingai, tik lagina kartais. Pasirinkau The Traveler, ne toks dailus dalykėlis, bet labiau patikimas. Dar Maps.Me turiu komplekte prie Google Maps ir Google Earth.

Pravažiavus Ragama (ten didelis geležinkelio mazgas) prisiminiau vieną raganą Lietuvoj. Gera buvo mergaitė, kol raganauti nepradėjo.

Pravažiavus Seeduwa prisiminiau Šeduvą. Keletą kartų valgiau ten velnių malūne pravažiuodamas.

Seeduwa, Moratuwa, Hikkaduwa, Sabaragamuwa, Waduwa, Waskaduwa… Daug miestelių Šri Lankoje baigiasi –uva, kaip ir Šeduva, Linkuva, Jonava, Garliava, Lietuva…

Sinhalų kalboje prie vietos pridedama galūnė –va. Šnekamoje kalboje net šalis vadinasi Šri Lankava (máge ráta Šrilankava – mano šalis Šri Lanka). Todėl Lietuva sinhališkai turėtų ir būti Lietuva, jokių ten “Lithuania”. Mage rata Lietuvava – kartais taip pasakau.

Sigiriya, Kolupitiya, Kandakuliya, Bambalapitiya, Maskeliya… Daug vietovių Šri Lankoje baigiasi –iya, kaip Žemaitija, Kalvarija, Vokietija…

Vis daugiau lietuviškų žodžių randu šalyje, į kurią indoeuropiečiai yra bene toliausiai nusibeldę senais laikais. Ir lietuviai ir sinhalai buvo ilgai izoliuoti nuo tautų kraustymosi, todėl čia ir ten galima daugiau atkapstyti protoindoeuropietiškumo liekanų. Nors rasiniu požiūriu žmonės smarkiai skiriasi.

Tokios tatai mintys kyla stebint pro traukinio langą Šri Lankos geležinkelio stočių pavadinimus. Teatleidžia man čia užklydęs išprusęs skaitytojas už paviršutinišką išmanymą – dar daug daug įdomių dalykų laukia, kol į juos įsigilinsiu.

Pralėkiau ir Negombo autobusų terminalą, aplankytą pirmuosiuose kelionės etapuose, tada nebuvau pastebėjęs, kad bėgiai tiek arti.

Štai ir Čilavas, reikia lipti. Jau tamsu. Kur eiti kol kas nežinau. Atsiduodu visiškam atsitiktinumui. Nakvyne pradedu rūpintis, kai ateina laikas miegoti. Jau patyriau, kad pradėjus jaudintis, blaškytis, ieškoti kur dėtis, gaunasi blogiau, negu visiškai nesirūpinant ir susitaikant su tuo, kas bus.

Taigi, jokio planavimo. Jei būčiau pereitą etapą kažką planavęs, būčiau nusižiūrėjęs viešbutį Čilave pereitą kartą – turėjau tam daug laiko. Apie paiešką internete net negalvoju – įdomiausių nakvynės vietų ten nerasi.

Kojos nunešė į tą vietą, kur pereitą kartą su ožkomis  buvau susitikęs, ten, rodos, kažkoks „rest house“ užrašas kabėjo.

Užėjau, kambarių yra, bet už 2700. Būtų nebrangu, jei su kondicionieriumi, o už tokią skylę tūkstantį teduočiau. Vadybininkas sutiko su manim, kad čia per brangu, bet ne jis savininkas, šitie nakvynės namai valstybiniai. Patarė paieškoti miesto centre, ką ir padariau. Pasigavau tuktuką išėjęs, vežk į viešbutį sakau, bet kad būtų pigiau 2000. Viešnamiai irgi tinka, bet „Srilankan girls“ neužsakinėsiu. Į tuktuką įšoko kažkoks bachūras, važiuojam kartu. Kas čia dabar, klausiu. Čia mano draugas, nebijok, sako. Indiją prisiminiau. Centre pralėkėm kelis užrašus „rooms“, stuj, sakau. Čia blogi kambariai, tau per prasti bus, sako. Na, tegul veža į gerus, kol man nenusibodo. Čilavas (Šiluva?) miestas nedidelis, netrukus skersgatviais privežė prie kiek nuošalesnių viešųjų namų. Ten parodė kambarį už 1600, atrodė kukliai, bet švaru, elektra yra, ventiliatorius sukasi be triukšmo, vanduo bėga, man gerai.

Matyt vairuotojas didelius komisinius pasiėmė, jei pats būčiau čia atėjęs, nebūtų prašę daugiau 1200, bet nebesiderėjau. Koks tavo vardas, iš kur tu – įprastiniai buvo vairuotojo klausimai bevažiuojant. Kiek tau metų, kur tavo žmona taip pat įprasti klausimai Šri Lankoje – čia tai vietoj labas sako. Bet dabar tai mane erzina, todėl atsakiau koks tavo reikalas, juokaudamas, žinoma, be pykčio. Aš tavo draugas, sako. Koks tu man draugas, tu dabar mano vairuotojas, atsakiau. Va, jei būtum draugas, neprašytum 200 rupijų už poros kilometrų pavėžinimą.

Nakvynės namų žurnale mano vardą įrašė sinhališkai

Mano viešnamyje restorano nėra, todėl išlindau ko nors nusipirkti vakarienei, dar ne vėlu. Kryžkelėje moteriškė blynus kepa, bet netoliese pamačiau Food City supermarketą – neblogas tinklas, jie kartais ir gatavų daržovių salotų turi, kas Šri Lankoje retai pasitaiko.

Vakarienei prisipirkau per daug, vos suvalgiau

Užsiplepėjau čia, bet tam įkvėpė vienas draugas, pasakęs, kad mano dienoraštyje per daug nuotraukų, per mažai teksto. Va čia ir tekstas. Dabar gult, rytoj anksti išeinu.

Militaristinėje krautuvėlėje nusipirkau nepigią kuprinę ir skrybėlę specialiai ėjimui aplink salą. Žygio pabaigoje kuprinė turėtų būti nušiurusi ir išblukusi, jei siūlės atlaikys.