Aplink salą. Devintoji diena

Devintoji diena. Sekmadienis, 2016-07-03

Pagaliau išsimiegojau • Migloti ketinimai • Ilgas kelias palūdimiu • Šunauja ir banginio kaukolė • Pliažinio ėjimo privalumai ir trūkumai • Išnykęs kelias • Pašventintas smėlis Tawalos šv. Onos bažnyčioje  Norų išsipildymai  Kodėl man patiko šv. Antano bažnyčia  Toliau musulmonai  Poilsis prie ežero  Nepavykęs bandymas persikelti per įlanką (nelabai ir stengiausi)  Pažintis su Timiu Hemingvėjumi  Nakvynė be durų Glorijoje  Miegančioji gražuolė • Namo

27,7 km

Aš valkata, aš kelio brolis
Ir mano laimė kaip pakelės akmuo karšta
Aš nieko neturiu ir nieko nebenoriu
Kad tik šis kelias nesibaigtų niekada

Jei nereikia į lėktuvą, neužsistatau žadintuvo. Trūko miego, todėl atsibudau tik šeštą jau prašvitus. Palikau Omeesha namelį gerai pailsėjęs. Viešbučio aplinka kažkiek primena Indoneziją – atviri nameliai su foteliais prieangyje ir privačiu kiemeliu, kur dušas ir wc lauke.

20160703_071704_HDR

Vaizdas išeinant iš namelio

20160703_071719

Dar vienas + Ommesha viešbučiui – dengti takeliai

20160703_071812

Omeesha viešbučio televizoriaus kambarys, čia ir resepšenas. Viskas lauke, tik po stogu.

20160703_071846

Akvariumai Omesha viešbutyje

20160703_072154 Mojant vėjo malūnams išėjau į trasą. Ketinu paplūdimiu nueiti iki Kudavos aitvarininkų pliažų, ten išsiaiškinti, ar verta belstis iki pat šiaurinio galo, iki Dutch Bay, ar sukti į Kalpitijos miestą ir keltis per marias iš ten.
Bet mano planavimas tai tik migloti ketinimai, šioje kelionėje nieko tiksliai neapsibrėžiu, nieko nerezervuoju. Visiška improvizacija, tik tris taisykles susigalvojau: eiti aplink salą iš eilės pagal laikrodžio rodyklę, nepalikti nepraeitų tarpų ir nenutolti nuo kranto >3 km, jei įmanoma.

20160703_072216_HDR

20160703_072331

Kaimo kapinaitės

20160703_072619

Išlindau į paplūdimį, einu juo, kol einasi, kol klampoti nereikia.

20160703_073018

Išlindau prie vandenyno ir pažiūrėjau į pietus, iš kur atėjau

20160703_073023

Pažiūrėjau į Šiaurę, kur dar toli eiti

20160703_073126

20160703_073613_HDR

20160703_073800

Banginio kaukolė

20160703_074344

Beeinant paplūdimiu aplojo vietinio pliažo šunauja. Aš irgi pasisveikinau su kiekvienu atskirai. Šuneliai dažnai mane lydi šioje kelionėje, tik jie toli su manim neina, netrukus apsisuka ir grįžta į savo teritoriją

20160703_075258

20160703_080006

Vargšas vėžlys

20160703_080459

Alukandos kopos

Kol smėlis neįkaitęs ir kojos neklimpsta, gera eiti pajūriu. Gaivina vandenyno dvelksmas. Ta pliažo monotonija leidžia einat mąstyti apie visokius dalykus, leidžia mintims nuklysti į gilias vietas, pagalvoti apie tai, apie ką nesigauna galvoti šiokiadieniais ar gulint lovoje.

Bet visą laiką taip eiti nusibostų, nes vaizdai keičiasi lėtai, ilgai ilgai eini kol prieini tolumoj matomą objektą. Dar ir akiniai greit apsineša kažkokiom druskom, vis pasivalyti reikia. Su kroksais smėliu nepaieinu nei kelių žingsnių – bemat pribyra smėlio ir graužia. Išeinant iš paplūdimio reikia gerai nusivalyti smėlį prieš aunantis kaliošus. Tai nėra lengva. Prisipilu buteliuką jūros vandens kojoms apsiplauti.

20160703_081707

Šešėlinis autoportretas su visa amunicija. Ant galvos skrybėlė pirkta Kambodžoje. Neseniai įsigijau specialią karišką, bet joje galva kažkodėl labiau prakaituoja. Rankose laikau telefoną ir kroksus-kaliošus. Ant kupros kuprinė su skudurais ir laidais. Ant pilvo tašė su kompais ir powerbankais.

20160703_083224

reikėtų pabandyti kada nors pernakvoti tokiame namelyje

Pamaniau, kad reikia lįsti gilyn ir rasti kelią į Talawalos šv. Onos bažnyčią, kur galėčiau atsipūsti pirmą kartą šiandien. Perbridęs sausų ir dygliuotų smėlio žolių ruošą patekau į keliuką, bet tas daro didelį lanką, tiesiai šiaurėn reikėtų per daržus bristi. Teko grįžti pajūrin ir paeiti iki kito išėjimo. Ne pirmas kartas, kad tenka grįžinėti, ne paskutinis.

20160703_083614

20160703_083619

20160703_083755

20160703_084424

20160703_085811

20160703_090357_HDR


Grafiti užrašai retai pasitaiko šiuose kraštuose

20160703_090611

Įlindau į kitą keliuką, paėjau juo iki nardymo centro. Žemėlapyje pažymėta, kad nuo čia veda kelias šiaurėn į bažnyčia, bet nebuvo to kelio.

20160703_091210

Discovert diving centras

Šonan pasukus pakliuvau akligatvin, grįžau atgal.

20160703_091317

Užėjęs už kampo, kur tas kelias turėjo būti, pakliuvau į tundrą.

20160703_093452

Paėjus tundra atsirado tas kelias.

20160703_093456

Jau netoli bažnyčios sutikau asilus. Pasiūliau jiems riešutų, bet baikštūs, arti neprisileido, iš tolo smalsiai stebėjo.

20160703_094845

20160703_094855

Priartėjau prie Tawala šv. Onos bažnyčios. Garsi vieta, piligrimai iš visos salos plaukia į ją.

20160703_095607

Tawala šv. Onos bažnyčios prieigos. Dešinėje piligrimų bendrabučiai

20160703_095807

Šiukšlės čia rūšiuojamos. Kad taip visoje Šri Lankoje…

20160703_095832

20160703_100005

20160703_100056

20160703_100139

Namas piligrimams

20160703_100415

20160703_100506

20160703_100523

20160703_100656

20160703_100726

Kai kuriose Šri Lankos bažnyčiose suolų nėra, patogiau ant grindų sėdėti

20160703_100902

Tawalos šv. Onos bažnyčios šventorius milžiniškas, tiesiog didelis parkas

Prie šventoriaus, kaip priklauso, ubagėlės sėdėjo, rankas tiesė. Įbėriau joms riešutėlių. Iš pradžių nustebo, bet paskui valgė ir dėkavojo. Riešutėliai geri, iš Lietuvos (Rimi) atvežti, migdolų ir anakardžių mišinys (buvau įsidėjęs ilgai kelionei lėktuvais, taip ir liko).

Kaip būtų gerai kur kojas nusiplauti, ir smėlį nuo kaliošų nuplauti. Pas musulmonus būna tokia vieta, bet pas krikščionis retai rasi.

Užtikau švento vandens rezervuarą. Jei juo kojas nusiplaučiau, tai gal nuovargį kaip ranka nuimtų. Susilaikiau nuo šios pagundos.

20160703_101041

Netoliese pastebėjau geriamo vandens cisterną. Prisileidau bambalį, tuo vandeniu ir apsiploviau prieš įeidamas į šventyklą.

20160703_101111

Mišios prasidės po valandos, maldininkai laukia po medžiu. Atsisėdau ir aš radęs laisvą suolelį, ilsiuosi. Priėjo moterėlė, pasisveikinom, pakalbėjom. Iš kur keliauji, klausia. Iš Lietuvos. Nežinau tokios, vietos, nusiminė pašnekovė. Paaiškinau, kad Europoje, kad Šiaurėje. Tu matai, nusistebėjo moterėlė, iš kur toli pas mus piligrimai ateina. Iš tikrųjų, aš dabar panašesnis į piligrimą, nei į turistą.

20160703_101444

20160703_102128

Be švento vandens čia dar yra ir švento smėlio

20160703_102741

20160703_102909

Žvakelių deginimas čia labai panašus į induistų ugnies pudžą ar budistų ugnies auką

20160703_103118

20160703_103203

Štai kokia ta Talavilos šv. Onos bažnyčia. Nėra labai didelė, bet labai garsi, o šventorius tiesiog milžiniškas

20160703_103255

20160703_103317

20160703_103343

20160703_103420

Norėjosi visas stacijas nufotografuoti, bet susilaikiau

20160703_103522

20160703_103730

Toksai laiptų slenkstis būna visose budistų šventyklose, tinka ir katalikų bažnyčiai, tik ornamentai kiti.

20160703_103753

Nebelaukiau mišių, pailsėjęs patraukiau toliau šiaurėn, ten turi būti šv. Antano bažnyčia, mažiau žinoma, bet, tikiuosi, ne mažiau įdomi.

Pastebėjau tolumoj ledų mašinėlę važiuojant. Užsimaniau ledų, labai stipriai užsinorėjau. Bet mašinėlė tolsta, nepavysiu. Tačiau staiga ėmė ir sustojo – kažkas sugedo motore. Jau esu patyręs, kad stipriai panorėjus mano norai dažnai išsipildo (tik ne visada nuo to gerai išeina). O ledai skanūs buvo.

20160703_104149

20160703_104311

Pakelės piknikas prie bažnyčios

20160703_104657

Šv Ona vaizduojama su knyga ir mergaite. Kelias tokias koplyčias mačiau, bet nėra jų daug, kaip šv. Antano ar šv. Sebastijono.

20160703_104501 20160703_105056 20160703_105220

Šiaurėn ėjau ilgai, bet kelias buvo gražus, naujas, mašinų nebuvo. Aplink išpuoselėtos kokosų giraitės. Šitos žemės priklauso bažnyčiai, daug kvadratinių kilometrų.
20160703_110604

20160703_115619

Tikrai skanios sultys

Netoli šv Antano bažnyčios buvo turgelis, ten skanių sulčių atsigėriau. Vietinių mandarinų sultys skanios, tik kad cukraus be saiko prideda. “Sini netuva” sakau, “lunu” – druskos šiek tiek įdėkit. Nusijuokė mergaitė ir įdėjo ne tik druskos, bet ir ledo gabaliukų bei kažkokių sėklyčių įbėrė.

Čia pasikeičiau savo telefonus. G5 įsidėjau tašėn krautis, G3 į rankas.

20160703_115146

20160703_115318

20160703_115357

Šv. Antano bažnyčios paradinės durys uždarytos, bet įėjau pro šonines. Man labai patiko, kad ten leidžia šuneliui pabūti.

20160703_120059

Šv. Antano bažnyčioje Kolpitijos pusiasalio viduryje

20160703_122554

Atsipūtęs savo globėjo šventykloje patraukiau toliau. Nugrybavau kiek į šoną, kažkodėl šiandien dažnai tai pasitaiko. Dažniau į žemėlapį reikia žiūrėti.

20160703_123249

20160703_123810

Toliau kelias ilgai vedė mažai apgyvendinta vietove. Tai dažnai reiškia, kad kertama riba tarp skirtingų tautų. Taip ir buvo – sinhalai krikščionys baigėsi, prasidėjo tamilai musulmonai. Iš tikrųjų dauguma sinhalų budistai, o dauguma tamilų – induistai, tačiau šio pusiasalio žmonės kelis šimtmečius buvo smarkiai veikiami svetimšalių misionierių.

20160703_125543_HDR

Šiukšlės pakelėje dažnas tamilų kaimų atributas, bet ne visada

Mane pralenkė ledų motociklas. Nusipirkau vieną, šiandien tik ledais ir maitinuosi. Paskui su tuo ledų pardavėju susitikau keletą kartų – jo motociklas nuolat sugesdavo.

20160703_130000

Netoli mečetės mane apspito musulmonų vaikiukai, kai kurie su kepurėlėm, baltais kamizais ir koranais rankose – matyt iš sekmadieninės medrese mokyklos ėjo. Padalinau lietuviškų 1 cento monetų, jie labai stebėjosi, bet mielai priėmė tuos suvenyrus, ir kiti pribėgę tiesė rankas. Gal kuris paskui pasidomės, iš kur ta moneta, apie Lietuvą sužinos. Gal užaugęs baigs aukštąsias islamo studijas Oksfordo universitete ir pataps lietuvių mažumos teisių gynėju Suvienytos Europos kalifate.

20160703_130954

20160703_131451

Ledų pardavėjas krapštosi prie motociklo, kelis kartus prasilenkėm

20160703_131917

20160703_132450

20160703_133258

20160703_134303_HDR

Su gėrimų išvežiotojais taip pat prasilenkiau kelis kartus. Jie sustodavo iškrauti prekių prie krautuvėlių, pasisveikindavom, pasijuokdavom.

20160703_134329

Tamiliškas užrašas, sinhalų rašmenys apvalesni

Toliau mane lydėjo ožkų pulkelis. Jos buvo papuoštos branktais, kad pro tvoras nelandžiotų. Kadangi tvoros visur pakelėj, tai jos ir eina keliu gana toli. Laisvi gyvulėliai.

20160703_134525

20160703_134623

20160703_134635

20160703_134647

20160703_134734

Priėjau ežerą ties Palivasalturai kaimu. Pavėsis, žolelė, žmonių nesimato – kur berasi geresnę vietelę poilsiui. Priguliau, pasnaudžiau valandėlę. Aplink susibūriavo smalsios karvės, bet man netrukdė.

20160703_135357

20160703_135540

Pokaičio guolis

20160703_143059

Pasnaudžiau mažumėlę ir toliau aplink ežera.

20160703_143818

20160703_143900

Pallivasathurai kaimelyje gavau šalto vandens su burbuliukais. Šri lankoje nebūna gazuoto mineralinio, būna ti “soda”.

20160703_144759

Visada sakiau, kad Šri Lanka – besišypsančių žmonių kraštas, nepriklausomai nuo tautybės ar tikėjimo

20160703_145446

Asilų neteko matyti kitose Šri Lankos vietose, gal jie tik Kalpitijos pusiasalyje gyvena, misionierių užvešti

20160703_145452

20160703_145722

Nusprendžiau pasukti į plentą, ten tikiuosi daugiau šešėlių bus. Po tų siaurų keliukų atsidūriau plačioje gatvėje, viskas smarkiai pasikeitė.

20160703_145914

20160703_145944

20160703_150110

Čia daugiau mašinų, žmonių, krautuvių visokių, gyvenimas verda. Užsukau išgerti kolos ir kažko užkąsti – tik ledais maitinuosi. Turi tik sausainių ir jogurto, tiks ir tai. Iųvalgęs jogurtą atidaviau patarnaujančiam berniukui indelį, kad išmestų, tas švystelėjo į pakelės griovį šalia. Negali pykti, visi čia taip daro. Paskui nusifotografavom.

20160703_150906

20160703_151310

Viešoji biblioteka

20160703_151436

Jei būčiau neįsukęs į plentą, būčiau gal priėjęs tuos archeologinius kasinėjimus. Smalsu pasidarė, nors imk ir suk į šoną. Bet susilaikiau, nes kažin ar ką ten rasiu.

20160703_151747

20160703_151837

20160703_152206

20160703_152341

Plentas priartėjo prie marių, išlindau pažiūrėti.

20160703_153409

20160703_153413

20160703_153849

20160703_154329

20160703_154454

20160703_154533

20160703_154807

20160703_161725

20160703_161854

20160703_161909

Ir šį sykį nėjau mangrovių tyrinėti, reikia pradėti nakvynės ieškotis

Priėjau Tanyia viešbutį. Iš čia atsišakoja kelias į aitvarininkų kurortus (daug iškabų į juos rodo), į dar vieną pusiasalio-pusiasalį prie Olandų įlankos. Man reikia apsispręsti, ar judėti lik Kalpitijos miesto, ar eiti į tuos kurortus nakvoti.

20160703_161947

Iš pradžių užėjau į Taniya viešbutį. Tuščia visai, šeimininkas televizorių žiūri. Parodė kambarį už 1500. Pigu, bet ten viskas yra ko reikia, gerai būtų čia likti. Bet dar anksti. Galiu nueiti pas aitvarininkus už kokio kilometro. Neabejoju, kad viešbučiai ten bus daug brangesni ir kažin ar labiau patogūs tik pernakvojimui. Geriau nueisiu į Kalpitijos miestą už poros kilometrų. Gal ten rasiu keltą į “žemyną”, gal su žvejais susitarsiu. Tada persikėlęs varyčiau į Putalamą ir iš ten kaip nors per naktį parvažiuočiau namo. Jei nepavyks persikelti, galiu grįžti tiesiai į Kolombą, juk šiame etape nelabai yra kur toliau eiti. Kelionės į pusiasalio-pusiasalį atsisakiau, įdomiau bus kitame etape iš Karative traukti į Wilpattu džiungles. O jei nerasiu ir autobuso į Kolombą, ar bent iki Palavi kryžkelės, visada galėsiu pasigauti tuktuką ir grįžti į Taniya viešbutį.

Mano entuziazmą toli vaikščioti numušė ne tik nuovargis, bet ir perštėjimas reiškiantis pirmuosius nuospaudų ant padų požymius. Nenoriu pūslių prisitrinti, neužgis iki kito savaitgalio etapo. Mano firminiai kroksai-kaliošai dar niekada “nepavedė”, bet gal jau jiems metas į pensiją, padas per daug suplonėjo, nebespyruokliuoja kaip anksčiau. Gal kelio dulkių pribyrėjo, pragraužė. Dar viena priežastis – būdamas Lietuvoj priaugau 5 kilogramus (norėjau atsivalgyti cepelinų), o tai ir kojoms ir kroksams didesnė apkrova.

20160703_162059

Skulptūra Taniya viešbučio kieme

20160703_164746_HDR

Ne vien tik mečetės Kalpitijos pusiasalio gale, yra ir bažnyčių. Tiesa, koplytėlių mažiau.

20160703_165008

20160703_165112

Paplavų griovys – artėjančio miesto požymis

Netrukus atsidūriau Kalpitijoje – šio pusiasalio didmiestyje. Taksistai siūlo visur nuvežti. Ar per įlanką galit perkelti klausiu vieno aktyvesnio siūlytojo. Taip, sako, galima, nors keltų čia nėra, mano pažįstamas žvejas perkels rytoj, šiandien jau per vėlu, tuoj sutems. Geriau nuvešiu tave į gerą viešbutį, sako, o rytoj pas tą žveją. Užsirašiau jo telefoną ir patraukiau toliau link įlankos.

20160703_170135

20160703_171408

Koplyčios viduje matosi stiklinis karstas. Gal jame miega gražuolė.

20160703_171553

20160703_171557

Rambutanai ir mangustinai – pats jų sezonas dabar.

20160703_171733_HDR

20160703_171808_HDR

20160703_171927

20160703_172007

Žvejų uostas ištuštėjęs – sekmadienio vakaras. Paklausiau keleto dėl perkėlimo, nei vienas nesutiko. matyt reikia daug pinigų pasiūlyti. Tiek to, grįšiu namo per pusiasalį ir kitą etapą pradėsiu kitoje sąsiaurio pusėje – neįveiktas poros kilometrų vandens tarpas gal nesugadins ėjimo aplink salą koncepcijos. Nuėjau pasigrožėti paskutiniu šio etapo tašku, nufotografuoti kitą krantą.

20160703_172022

20160703_172035

20160703_172123

20160703_172133

20160703_172144

20160703_172323

20160703_172456

20160703_172632

Priekyje matosi griuvėsiai – svarbus olandų fortas čia buvęs kadaise

Taigi, grįžtu į miesto centrą, kur autobusai buriuojasi. Dedikuotos autobusų stoties čia nėra. Klausinėju žmonių ir vairuotojų, visi sako, kad šį vakarą į Kolombą autobusų nebėra. Tada reikia varyti iki Palavi kryžkelės, iš ten gal bus šansų pasigauti autobusą iš Putalamo. Vienas autobusas laukia keleivių, įlipu į jį. Matau, kad laukti teks ilgai, ten tik maišus kažkokius krauna, keleivių dar nėra. Ir tai tas lėtasis autobusas, kelias valandas vilksimės. Išėjau truputį patranzuoti. Stoja puikiai, beveik visi. Bet niekas tiek toli nevažiuoja, kiek aš buvau nuėjęs per šias dvi dienas (tiksliau pusantros). Pastebėjau svečių namus, užėjau pažiūrėti. Žinau, kad valstybiniai svečių namai blogas ir brangus viešbutis, bet reikia patikrinti. Viduj nieko nebuvo, rėkavau, kol prisišaukiau tarnautoją. Visi kambariai užimti, sako tas. Keista, nei gyvos dvasios aplink. Pabandžiau išeiti pro kitas duris ir pataikiau į snarglinę, matyt vienintelę šiame blaiviame mieste. Prie apmūsojusio stalelio sėdėjo vienintelis klientas. Baltasis.

Taip susipažinau su Timiu.

20160703_173034

Timis, kilimo iš Frankfurto, jau virš dvidešimt metų gyvena čia. Viską žino apie šias vietas, daugiau, nei vietiniai. Persikelti į kitą krantą iš čia galima, bet žvejai linkę imti daug pinigų, nepavyks nusiderėti. Galima nueiti pas aitvarininkus į šiaurę, ten juos vežioja delfinų žiūrėti, taipogi daro ekskursijas po įlanką. Galima prisitrinti prie tokios ekskursijos ir paprašyti, kad stabtelėtų kitame krante. Per sudėtingas variantas, geriau darysiu, kaip sugalvojau. Timis pripasakojo daug įdomių dalykų apie vietines įžymybes, apie žmones, apie pilietinį karą. Pagąsdino mane, kad sekančiame mano kelionės etape žmonių nebus, reikės apsirūpinti vandeniu ir maistu, miegoti džiunglėse,  galiu užsirauti ant gyvatės, krokodilo ar likusios nuo karo minos. Suintrigavo. Patarė nevažiuoti nakvynei atgal į Taniya viešbutį, o apsistoti čia, nes pirmas greitesnysis autobusas trečią nakties išvažiuoja, paskui penktą, paskui dažnai. Pašaukė svečių namų darbuotoją, tas patvirtino, kad visi kambariai užimti. Ai, tiesiog dirbti nenori, sako Timis, čia ne privatus viešbutis. Galiu apsinakvoti jo draugo viešbutyje, čia pat. Paskambino, kambarys man bus. Turim daug apie ką pasikalbėti, sakau Timiui, kažko panašiam į Hemingvėjų, gal dar po vieną? Ne, sako jis, mano šios dienos limitas išeikvotas, žmona pyks. Sėdo ant motociklo ir išvažiavo, o aš nuėjau į jo parekomenduotą Glorija viešbutį.

Vartai užrakinti, reikia patraukti už kriauklės prikabintos, kad suskambėtų. Atėjo apyjaunis šveicaras. Sako, yra kelių tipų kambariai. Man reikia tik permiegojimui, paties paprasčiausio. Parodė kambariuką, švarus, jaukus. Skirtas backpakeriams, sako. Ok, sakau, aš būsiu iš jų. Kambaryje net durų nėra, tik užuolaida į lauką. Dušas ir tualetas bendras, bet labai tvarkingas. Iš šaldytuvo virtuvėje galima pasiimti gėrimų, pinigus palikti dėžutėje. Gražu, hipiška kažkaip. Sumokėjau iš anksto 2200, kad žadinti anksti ryte nereikėtų.

Šiandien nuėjau 31 km, bet nesu toks nusikalęs, kaip anksčiau, kai tiek nueidavau.

20160703_182630

Mano kaimynystėje gyveno čekų porelė, jie labai girdėjosi už sienos – pertvaros.

20160703_183627

Atsibudau pusę penkių, susiruošiau, nusiprausiau ir penktą jau ten kur autobusai. Artimiausias bus šeštą, sako man vienas į gatvę išėjęs diedukas. Laukti valandą, gerai, kad arbatinė dirba. arbatos saldžios man suplakė (tamilai suplaka arbatą). Autobusas bus pusė šešių, sako arbatinės šeimininkas. Ir jis buvo teisus. Gerai, kad užsukau arbatos išgerti, o tai būčiau nublūdinęs kur nors ir pavėlavęs.

20160703_184825

20160704_051054

20160704_051625

20160704_051841

Prie arbatinės

 

20160704_055137

Autobusas atvažiavo laiku, buvom tik keli keleiviai, nieko nelaukę pajudėjom 05:30, pagal tvarkaraštį. Bet pavažiavę kelis šimtus metrų sustojom ilgam. Na ne visai ilgam, keliolikai minučių. Čia prisirinko daug keleivių ir grūdosi iki pat Kolombo. Čia kitaip, nei traukiny, čia labai maža keleivių kaita, dauguma važiuoja iki galo.

20160704_074217

Per valandą nuvažiavom iki tos vietos, kur pradėjau eiti vakar. Kolombe atsidūrėm dešimtą – greitai atlėkėm, greičiau nei traukiniu, nors iš Negombo nevažiavom greitkeliu.

This entry was posted in Dienoraštis, Šri Lanka and tagged . Bookmark the permalink.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *