3. Olandijos miesteliuose 2009.VI.21

Anksti atsikėlėm, papusryčiavom, pasiinternetinom. Stengiuosi nepraleisti progos tuo pasinaudoti, kažin kada kitą kartą rasim galimybę. Daugiau kaip dvi dienos be interneto smarkiai pakenktų mano darbams. Išklausėm Hanso rekomendacijų, ką geriausiai pamatyti Olandijoje. Amsterdamą nusprendėm aplenkti - tą nuostabų miestą dar ne kartą lankysim ateityje. Šioje kelionėje esame nusprendę vengti didmiesčių. Hansas siūlė aplankyti žvejų kaimelius įlankos pakrantėje ir keletą gražesnių miestų šalies šiaurėje.

Prieš Amsterdamo apvažiavimą GPS bobutė pradėjo pykti. Mes važiavome nauju keliu, senasis (tas, kuriuo turėjom važiuoti) ėjo šalia. Nuolat buvo siūloma sugrįžti į "teisingas" vėžes, todėl žemėlapyje žymima trasa pasidarė panaši į pjūklą. Ilgai neapsikentusi bobutė net padiktavo savo telefono numerį Olandijoje, taigi, sužinojom kaip jai paskambinti.

Netrukus už Amsterdamo per dambą nuvažiavom į Markeną - pirmąjį numatytą aplankyti kaimelį (greičiau miestelį Lietuvos mąstais). Pirmą kartą teko važiuoti keletą metrų žemiau jūros lygio pylimais apsaugotu keliu. Dešinėje laiveliai, kairėje nameliai - visi dailūs, išpuoselėti, skirtingi, vienodų nėra. Markenas kaip iš atviruko - kanalėliai su įspūdingais tiltais, avelės, žąselės. Klumpės suvenyrų parduotuvėlėse (mačiau ir klumpių formos kroksų). Tada pamaniau, kad čia toks parodomasis kaimelis turistams, bet vėliau mačiau, kad visur toje Olandijos dalyje yra panašiai dailu, nors kiekviena vieta turi savitumų.

Mašiną buvome pasistatę bene vieninteliame Markeno parkinge. Brangoka (rodos, 6 eurai), tačiau galima parkuotis visą dieną, dar gauni lankytinų vietų planelį.

Sekantis sustojimas - didesnis miestelis Valendamas. Krantinėje minios turistų, suvenyrų parduotuvės kiekviename name. Nėra to jaukumo, kaip Markene, tačiau nemažiau gražu.

Pastebėjau, kad, namų palangėse įdėta po du vienodus daiktus (tai būna gėlės, papuošalai ar pan.), matyt, visuose Olandijos miesteliuose tokia tradicija. Vėliau tai patvirtino Hanso žmona. Olandai savo namuose nėra atsitvėrę nuo kitų - jokių užuolaidų, matosi, kaip sėdi atsipalaidavę, televizorių žiūri. Visur ant durų lentelės su šeimininkų pavardėmis.

Planavom aplankyti ir ten pat esantį Edamą (žinojau sūrį tokiu pavadinimu). Tačiau pradėjo smarkiai lyti, todėl per Edamą tik pravažiavom ir patraukėm į Šiaurę. Lietui rimstant atsidūrėm Horne (Hoorn), ten pataikėm į festivalį skirtą miesto globėjui šv. Juozapui - kaip tik Juozapinės. Nors lietutis vis pakrapnodavo, aikštėse ant įrengtų scenų koncertavo muzikantai: visokiausių šalių folkloras, džiazas, vaikų kolektyvai. Beeinant nutyla vieni, pasigirsta kiti. Priešais vieną bažnyčią prisėdom išgerti stiklinėlę alaus šv. Juzefo garbei. Stebėjom praeinančius olandus, bandėm apibendrinti pirmuosius šio krašto įspūdžius.

Pastebėjimas: alus čia visur geriamas iš mažų stiklinėlių (turbūt apie 300ml), ne iš bokalų.

Paklaidžioję Horno gatvelėmis šiaip ne taip suradom mūsų parkavimo vietą. Pajudėjom link Alkmaro (Alkmaar) - sūrių muziejumi ir sūrių nešiojimo varžybomis turistus traukiančio miesto. Diena ėjo vakarop, nusprendėm apsinakvoti netoli Alkmaro, jame atsirasti iš pat ryto.

Olandijoje daug kempingų (bent taip rodo ACSI žinynas), todėl ilgai neieškojom, užsukom į pirmą pasitaikiusį pigesnį. Toks pasirinkimas mus atvedė į kaimelį De Rijp (atrodo, tariasi "Raip"), ten radom daržovių mylėtojų kempingą su šiltnamiais. Palapines reikėjo statytis atskirai nuo mašinos - nepatogu, bet ką darysi. Kempinge tylu, nėra parduotuvės anei baro, tik daržovių bus galima ryte nusipirkti iš šiltnamio. Išėjom pasivaikščioti po kaimelį. Tylu, visi lyg išmirę, ilgai ėjom, kol suradom kur išgerti alaus. Tačiau likom labai patenkinti - kažin ar bebus proga pamatyti tokią  neturistinę Olandijos vietą. Mus sužavėjo visaip išgražinti dailūs nameliai ir kiemeliai, tilteliai per voratinkliu išsiraizgiusį kanalų tinklą.

Pastebėjimas: kai sūnus ar dukra baigia mokyklą, tėvai virš savo namo iškelia valstybinę vėliavą su pririšta kuprine (ar keliomis, jei vaikų daugiau).

Sušalę beklaidžiodami apsidžiaugėme suradę matyt vienintelę kaimelio užeigą. Atsigėrėm kas alaus, kas vyno. Labai nesinorėjo palikti tokią šiltą ir jaukią vietą, bet pradėjo temti ir reikėjo skubėti namo - į savo palapines.