4. Iš Olandijos į Flamandiją 2009.VI.22

Alkmare atsiradom gana anksti. Į sūrių muziejį nesiveržėm (rodos, buvo dar uždarytas), tik pavaikščiojom centrinėje aikštėje ir aplinkinėmis gatvėmis. Pasiklausėm varpų.

Pastebėjimas: turbūt kiekviename Olandijos mieste kas valandą grojama sava varpų muzika. Mokant gerai įrašinėti garsus, galima kolekcionuoti varpų įrašus.

Dar vienas pastebėjimas: Olandijoje ypač daug garbaus amžiaus žmonių judančių motorizuotais vežimėliais. Matėsi, kad jais naudojasi ir neturtingi senukai, matyt, tokiomis transporto priemonėmis jie yra aprūpinami. Norėtųsi ir man taip važinėtis, ypač maudžiant kojoms nuo ilgo vaikščiojimo.

Pasigrožėję Alkmaru patraukėm į Pietus. Atvažiavom į Harlemą (Haarlem) sekantį nuplanuotą aplankyti miestą. Pavadinimas primena, kad Niujorką įkūrinėjo olandai, tik anas Harlemas, matyt, visai nebeolandiškas.

Miesto centre apėjom aplink didžiulę katedra, šalia turgus. Daugybė skubančių žmonių, visai nėra žioplinėjančių turistų. Pilna prekybos centrų, bet nepavyko rasti jokios suvenyrų krautuvės, nepadėjo ir nuorodos gautos turizmo informacijos centre. Matosi, kad šis miestas ne turizmo, o biznio centras - čia jau ir panašumas į New Yorką.

Atsigėrę alaus toliau judam į Pietus. Važiavom važiavom ir Belgiją privažiavom. Bet prieš tai stabtelėjom pakeliui pasitaikiusiame Nyderlandų pasienio miestelyje Gorincheme -  ne visi dar buvom apsirūpinę suvenyrais iš šios nuostabios šalies. Šį kartą nesunkiai radom suvenyrų krautuvėlę prie informacijos centro. Pamatėm dar vieną Nyderlandų karalystės miestelį - visi jie skirtingi, jaukūs, tvarkingi, įdomūs.

Pagaliau pasiekėm Belgiją. Apvažiavom Antverpeną ir niekur nesustodami patraukėm prie jūros į Bredeno kurortus šiauriau Ostendės. Bredene daug kempingų, tik rinkis. Ten kur mes apsistojom buvo ir nemokamas viešas wi-fi. Įsikūrę nuėjom pajūrin saulės palydėti. Krante daugybė išplukdytos gyvasties likučių: geldelių, krabelių ir kitokių sutvėrimų kaulelių. Jūron driekėsi keistas kriauklelėmis apaugusių stagarų ruožas. Grįžtant sutemo. Neatsilaikę pagundai užsukom į barą belgiško alaus išgerti. Gėrėm kvaką, damos vaišinosi kriku. Bet apie belgišką alų čia nesiplėsiu. Poilsiautojai atsipalaidavę rūkė (buvau pamiršęs prirūkyto baro kvapą), daug kas buvo atsivedę šunelius - atrodo, keturkojai draugai Belgijoje įleidžiami visur.