Maniau padirbėsiu iki pietų kaip reikiant, bet užtrukau besiaiškindamas traukinių bilietų rezervavimo ypatybes internetu. Išbandžiau keletą kompanijų. Iš pradžių ilgai blaškiausi po Indijos geležinkelių sistemą erail. Ten palyginti nesunku rasti norimų traukinių tvarkaraščius, pasižiūrėti, ar yra laisvų vietų norimoje klasėje. Tiktai niekur neradau, kaip tą vietą užsirezervuoti. Paskui išbandžiau Indian Railway Catering and Tourism Corporation Limited - ICRTC - tai pagrindinė vieta, per kurią užsisakinėja bilietus keliautojai po Indiją. Pavyko užsiregistruoti užpildžius ilgą anketą, bet bilieto apmokėjimas baisiai sudėtingas - taip ir neradau, kuriai kortelių kategorijai galėtų tikti bent viena mano kreditinė kortelė. Panašu, kad čia, kaip ir daug kur Indijoje, netinka užsienietiškos kreditinės kortelės. Toliau bandžiau dar vieną rekomenduojamą sistemą - makemytrip. Interfeisas patogus, bet lūžta, bandant eiti į rezervaciją. Nieko keisto, milijonai kasdien rezervuojasi bilietų traukinius Indijoje, ir labai galingų serveriai neatlaiko. O paskutinis bandymas pavyko: cleartrip kontora ne tiktai mane greitai užregistravo, bet ir pinigus iš pirmosios bandomos kreditinės kortelės kaip mat nuskaičiavo ir įrašė mane į eilę. Dabar esu waiting list trečias, jei per mėnesį bent trys klientai rezervacijas atšauks, tai į traukinį pakliūsiu. Gulima vieta AC3 klasėje dar nebus garantuota, dar atsidursiu kitoje RAC (Reservation Against Cancellation) eilėje, o ten atstovėjęs, jei pasiseks, gausiu confirmed statusą su gulto numeriu. Pasisekti turėtų, kaip vėliau mane patyrę keliautojai nuramino, waiting list trečia vieta beveik garantuotai pasieks confirmed statusą. Taip yra todėl, kad dauguma važiuojančių Indijos geležinkeliais užsirezervuoja iš karto po keletą bilietų, paskui nebereikalingus atšaukia - bilieto cancelinimas kainuoja visai nedaug.

Daug gerų patarimų keliautojams po Indiją galima rasti www.indiamike.com portale. Konkrečiai apie traukinių bilietus čia.

Ketvirtą susiruošiau į Nagoa pliažą. Išvykdamas iš Palmių viešbučio palikau USB atmintinę, ne tą falšyvą, kur Delyje pigiai pirkau, o tą senąją, patikimą, ne kartą mane išgelbėjusią. Dar viena proga ten nuvažiuoti - šį vakarą ten vyks kulinarijos festivalis.

Stotyje rikšą susiradau, nuvežė mane už 80 iki pagrindinio pliažo, iš ten per palmių giraitę takeliu nuėjau į savo viešbutį. Ten manęs jau lyg laukė, nors neskambinau iš anksto, atidavė tą USB pakabuką, sako, kambarys sutvarkytas, laukia manęs. Turėjau nuliūdinti, kad nenakvosiu čia, internetas perdaug silpnas, man darbui reikia greitesnio, ypač dabar, baigiamajame programos etape.

Nuėjau prie jūros, į ramią vietelę, kur ne kartą gulėdavau smėlyje. Jūra nusekusi, tas siauras smėlio ruoželis, kuriame maudydavausi, išlindo toli į krantą, o bangos siekia tik koralus. Neišsiavęs pliažankių ten ir nušlepsėjau pabraidyti, paskui pasideginau besileidžiančioje saulėje ir per palmyną grįžau į pagrindinį pliažą.

Tarp kranto ir palmyno plyti dar vienas įdomus kraštovaizdis: ant koralų ir uolienų smėlio sluoksnis, jame auga skurdoki krūmeliai, ten ožkos ganosi.

Nagoa pliaže ten jau ruošiasi maisto festivaliui, didžiausių Diu restoranų darbuotojai krapštosi prie savo stendų.

Belaukdams kol renginys prasidės nuėjau į Dubčiko restoraną padirbėti su kompu, užkandai pasiėmiau "potatoes chili", visai nieko aštriai keptos bulvytės.

Galėjau ir neimti, nes pačiame festivalyje prisivalgiau daug. Bet teko ilgai laukti, kol tas festivalis prasidės. Nuėjau ten, kur žmonės rinkosi pusę septynių, kaip buvo anonsuota. Bet visą valandą renginys neprasidėjo - vėlavo svarbus asmuo, turėjęs nukirpti festivalio atidarymo juostą. Prie savo stendų stovėjo išsirikiavę restoranų atstovai, nuobodžiavo, bet maisto dar nepardavinėjo.

Jau besiruošiant namo važiuoti prasidėjo subruzdimas, atvyko garbinga ponia su didžiule svita ir apsauginių būriu, perkirpo juostą ir pradėjo eiti nuo stendo prie stendo. Po jos patikrinimo viskas pradėjo veikti ir aš pradėjau ragauti kulinarų šedevrus. Labiausiai patiko Malabaro sriuba, pateikta kokoso riešute.

Dar vegetariški manchurian kukuliukai

Grįžau su rikša. Prie Nagoa pliažo yra vieta rikšoms. Vos ten man pasirodžius, rikšistų mafijozas nuvedė prie mašinos ir pasakė, kad kainuos 170, bet atvažiavus rikšistas paėmė tik 150. Vietiniai ir už 10 rupijų parvažiuoja išpuošto motociklo priekaboje, bet neužtikau tokios pigios ir linksmos transporto priemonės.

Nilešo svečių namuose susitikau su gera kompanija: senas bičiulis Anandas, užvakar matytas Deividas - juodaodis psichologas iš Niu Jorko ir Eriko -- gražuolė iš Osakos. Malonu paplepėti su patyrusiais keliautojais. Deividas protingiausias mūsų kompanijoje, jis žino, kur gauti pilstomo nelabai saldaus vietinio portveino.