Mano Indija MMX+

įkvėpimo gaudytojo dienoraštis

atgal toliau Penkiasdešimt septintoji diena 2011.01.02

Vaizdai pro langą ir daugiarankės dievybės

« pradžion

pabaigon »

Geroj vietoj įsikūriau, turgaus aikštės prieigos matosi pro mano langą. Neišeinant iš namų galima įdomiausių kadrų užfiksuoti. Gerai, kad mano muilinė turi penkiagubą zūmą. Patogu, niekas nemato, kaip fotografuoju pro lango plyšį.

Prisipirkau gražių Gudžarato ir šiaip Indijos deivių ir dievaičių paveikslėlių. Dar keletą vyriškos lyties dievų bei šventųjų, bet moteriškos lyties deivių čia daugiau. Daug jų su keturiom rankom, bet pasitaiko ir su šešiom, aštuoniom, dešimt ir net dvidešimt. Kiekviena jų turi savo transporto priemonę ("vehicle"), paprastai kokį nors gyvūną, ant kurio sėdi. Įspūdingiausia, žinoma, Durga (antra iš viršaus ir kairės), simbolizuoja tai, ką moterys su vyrais daro. Dar viena keista dievybė vaikšto sau galvą nusikirtusi (žemiau Sai Babos, ne to, žinoma, pas kurį mūsų ponios važiuoja, o tikrojo). Norėčiau apie kiekvieną parašyti atskirai, bet laiko neturiu.

O paskui, kas paskui, vėl nuėjau į barą su vietiniais pabendrauti, po to užlipau ant Nilešo viešbučio stogo susitikti su savo kompanija. Daviau draugams paklausyti lietuviškos muzikos, nedaug, kad neįkyrėčiau.

Šiandien pasenau vienais metais. Apaugau visas plaukais ir charizma. Rytoj bus pasninko ir atgailos diena.

Šitas mano dienoraštis nepretenduoja į kelionių po Indiją vadovą. Čia yra ir netikslumų ir klaidų. Čia tik subjektyvūs pastebėjimai ir asmeniniai išgyvenimai - tai, kas tuo metu šovė į galvą. Jei norite parašyti atsiliepimą, spauskite čia...