Okeanas atslūgęs šį rytą. Koralai šalia varlininko atsidengę visame savo gražume.

Žmonių į pliažą prisirinko, mano viešbučio kieme mašinų prisistatė. Koks čia susirinkimas, klausiu Danielio. Šiandien šventė, atsakė jis, Nepriklausomybės diena, laisvadienis, todėl visi prie jūros traukia, nepalik savo daiktų be priežiūros.

Parašiau sveikinimų SMS žinutes Šri Lankos draugams, jau nemažai jų turiu. Paskui nuėjau pasveikinti pliaže švenčiančiųjų. Degė lauželiai, aplink juos vaikinai šoko, pritariant būgnams, panos atskirai būriavosi. Man įpylė truputį paragauti arako - vietinio šnapso iš kokoso riešutų. Nesupratau skonio, matyt, per daug kola atskiedė.

Nusifotografavau tarp švenčiančių ingalų (sinhalų?).

Šiandien daug įkaušusių žmonių, šventė, suprantama. Bet ir kasdienybėje galima sutikti neblaivų šrilankietį, kas labai reta Indijoje. Susidarė įspūdis, kad kuo krikščioniškesnė šalis, (ten, kur uoliau padirbėjo misionieriai), tuo ten daugiau alkoholio vartojama. Žinoma, šrilankiečiams dar toli toli iki mūsų (lietuvių-lenkų-rusų) masinio girtuokliavimo, dar yra kur jiems tobulėti. Nulūžusio nei vieno nemačiau, iki tiek čia neprisigeria.

Linksmybės nesitęsė per naktį, pliažas ištuštėjo dar prieš temstant.