Rytais einu su bangomis pažaisti. Didelės bangos šioje vietoje, niekas čia nesimaudo. Maudosi koralų atskirtame varlininke, ten ramu. Vietiniai pamatę, kad lipu į tokias bangas puola man aiškinti, kaip tai pavojinga. Bet aš toli neinu, nereikia ir iki kelių įsibristi, kad būtum iki galvos aplietas bangos keteros. Sunku išstovėti, reikia laikytis stipriai įsispyrus. Kartais neatsilaikau, banga pargriauna. Tada esu čempionas myro, pilnos kelnės žvyro. Einu žvyro išsiplauti į varlininką, paplaukioju ten su vaikais.

Paskui kokosą suvalgau, ten pat pardavinėja. Kiek toliau taip pat kokosus pardavinėja, ten kitokie. Pirmosios vietos kokosų skystimas skanesnis, truputėlį fermentuotas, rūgštumo turi. Bet baltymas kietas, beveik toks, kaip Lietuvoj pardavinėja. Antrojoje vietoje kokosai mažiau sunokę, skystimas saldokas, bet baltymas nuostabaus skonio, dalis jo drebučių konsistencijos.

Paskui einu į savo apartamentus padirbėti, paskaityti, pasnausti.

Penktą išeinu vakarinėms maudynėms ir vakariniams kokosams. Paskui vaikštau pakrante, kol Saulė nusileidžia. Dar septynių nėra, aš vėl namie.

Danielis manęs iš anksto būna paklausęs, ko norėsiu vakarienei. Aštuntą padengia stalą verandoje. Sėdžiu vienas, mane aptarnauja Danielis ir jo pagalbininkas berniukas. Esu aristokratas, valgantis ilgo stalo gale. Nelabai patinka tokia prabanga, kartais pavakarieniauju kaimo valgyklėlėje priešais viešbutį.

Pagalvoju kur skaniausiai esu valgęs. Atmintin išlenda ne prabangūs restoranai, o studentų valgykla Saulėtekyje. Atstovėjęs ilgoje eilėje prisidėdavau pilną padėklą visokiausių skonybių metalinėse lėkštelėse. Kažin, ar kur bebuvo gardžiau.