Dienomis čia dažnai girdisi tokia paprasta trumputė melodija. Tas fragmentas kartojasi ištisas valandas. Iš pradžių maniau, kad kieno nors telefonas vis skamba ir skamba. Bet paskui radau šaltinį. Pasirodo garsus leidžia ledus pardavinėjanti mašinytė sustojusi netoli pliažo. Puiku, visi kaimo vaikai sužino, kada galima atbėgti ledų nusipirkti. Nors mane tas garsas užknisa, jaučiu, priprasiu prie jo ir pasiilgsiu jo, kai iš čia išvažiuosiu.

Čia tropikuose karštas vanduo nereikalingas. Šalto vandens taip pat nėra. Pripratau praustis ir skalbtis drungnu vandeniu, apie 20 laipsnių. Toks bėga iš kranų mano Vonios Kambariuose. Šitą vandenį gerti galima, į namą jis patenka prafiltruotas.

Čia tropikuose kaldra nereikalinga. Neapsikloję miega čia. Todėl viešbučiuose nėra jokių antklodžių, koldrų, nei adijalų. Tik matrasas apdengtas spalvinga drobe, atliekančia ir paklodės vaidmenį. Man nepatogu neapsiklojus, užmigti negaliu, todėl man surado plonytę paklodę, ja užsikloju.

Vakarais sutemus uodai mėgsta atskristi pas mane. Suka ratus zvimbdami. Tada užsikuriu tokį specialų spiralės formos smilkalą, uodai dingsta. Vieną vakarą man pamiršo tą spiralę atnešti, miegojau palindęs po moskitų tinkleliu. Kažkaip nepatogu, o uodai vis tiek susirado plyšį ir pasiurbė mano kraujo.

Šri Lankos, kaip ir Indijos viešbučiuose visi šviesų jungikliai yra šalia lovos. Patogu. Tik ventiliatoriaus reguliavimo rankenėlė ant sienos prie durų kažkodėl. Kartais norisi tą malūnsparnį išjungti, bet keltis tingiu. Jau pripratau visą laiką miegoti su vėjeliu.

Šalia sieninės lempos priešais lovą gyvena voras. Jis tinklų nerezga, jis kitoks. Kai įskrenda vabalėlis šviesos suviliotas ir ropinėja aplink lempą, voras eina eina ratais aplink, paskui strykt ir užšoka ant aukos, kol hekonas drieželis ja nesusidomėjo. Atsižvelgiant į tai, kad veiksmo arena vertikali siena, tas šuolis nėra lengvas, reikia užeiti iš viršaus ir nenukristi žemėn nuo pagrindo atitrūkus. Šokinėjantis toks voras. Hekonas jo nepuola kažkodėl.

Į mano namus ir jonvabalių priskrenda, dar nemačiau taip ryškiai šviečiančių vabalėlių naktį ant sienos ropinėjančių.

Toks tatai kasdieninis gyvenimas Akuralos rojuje (nors čia yra ir skurdo, ir bėdų).