Daug skirtumų tarp Šri Lankos it Indijos. Visai kita šalis, visai kiti papročiai. Ko gero Lietuva nuo Rusijos skiriasi mažiau. Seniai atkreipiau dėmesį, kad šrilankiečiai nesispjaudo kaip indai kiekviename žingsnyje. Ir paano čia sunkiai rasi, Indijoje kas keli metrai pardavinėja šį betelio riešutinį kramtomą burnos gaiviklį. Vietoj paano Šri Lankos kioskuose kabo mažyčių šampūno paketėlių girliandos. Geras daiktas, Lietuvoje sunku rasti šampūno mažuose įpakavimuose, poros dienų kelionei reikia imti visą flakoną, kišenėn neįsidėsi. Dantų pastą čia taip pat pardavinėja mažytėse tūbelėse.

Šri Lankoje patogu tai, kad nereikia kasdien rūpintis geriamu vandeniu. Vanduo čia švarus, gali iš krano gerti. Indijoje to nedaro net vietiniai, jie naudoja vandens valiklius visokius. Indijos valgyklose vanduo ąsotėliuose būna pravalytas. Europiečiams jo gerti kategoriškai nerekomenduoja, bet aš ir mėnesiui nepraėjus jau gėriau tą patį, ką ir vietiniai. Indiški mikronizmai mano žarnyne jau seniai susidraugavo su lietuviškais, sukūrė bendras šeimas, susilaukė ne vienos kartos palikuonių. Bijau, kad grįžus Europon teks gerai paviduriuoti, kol vėl nusistovės pusiausvyra.

Dėl to spjaudymosi. Būnant Indijoje tai erzino iš pradžių. Paskui pripratau ir supratau šito įpročio naudingumą. Daug bendravau su indais, bet nei iš vieno burnos nesklido blogas kvapas, kas Lietuvoje yra itin dažnas reiškinys. Indai kas pusvalandį ar dažniau valosi burną paanu arba tiesiog vandeniu prasiskalauja.

Paradoksas - nors Indija atrodo labai purvina šalis, bet kūno higienos atžvilgiu mes nuo indų esam atsilikę (neturiu galvoj visiškų vargšų dalitų, kurių plaukuose knibžda spiečiai utėlių - mačiau ir tokių - tuomet vos pats nepradedi teisinti kastų sistemos).

Užteks apie Indiją, Šri Lankoje esu dabar. Čia beveik Europa. Jaučiasi ypatingas internacionalinis Europos poveikis. Ne viena šrilankiečių karta buvo valdoma portugalų, paskui olandų, paskui britų. Visos trys šalys valdė Šri Lanką daugiau, kaip po šimtą metų, tad paliko gilius pėdsakus. Portugalai paveikė šalį genetiškai - dažna ir gerai žinoma čia pavardė da Silva. Olandai pristatė uostamiesčių ir fortų. Britai pristeigė arbatos plantacijų ir pritiesė geležinkelių. Katalikų ir protestantų bažnyčių čia ne mažiau, nei budistų šventyklų. Po truputį į šalį skverbiasi islamas (kaip ir į Europą).

Mano namų šeimininkas Danielius šiandien vakarojo su draugais, verandoje prie mano kambario, butelį tvarkė. Pakvietė mane taurelei, maniau arako duos paragauti, bet gavau džino. Padėkojau, palinkėjau sėkmės viešbučių versle ir nuėjau dirbti.