Mano Indija ir Šri Lanka MMX-XI

įkvėpimo gaudytojo dienoraštis

atgal toliau Šimtoji diena 2011.02.14

Valentino diena, vabalas ir Palangos Juzės idėja

« pradžion

pabaigon »

Štai jau šimtą dienų bastausi, rodos nesu buvęs tiek ilgai iš Lietuvos išvykęs. Ilgu pasidarė šiandien. Nostalgija pasireiškia po dvidešimt dienų, stipresnė po šimto. Guodžia tai, kad nebeilgai liko klaidžioti, tuoj baigsis Lietuvoj žiema, tuoj grįšiu su pirmaisiais paukščiais

Danielis paprašė, kad jo viešbutį pafotografuočiau ir vienam jo draugui išsiųsčiau į Vokietiją. Nusivedė į apartamentus pirmame aukšte, ten viskas labai puošnu, švaru, tvarkinga.

Pasiunčiau fotosesijos rezultatus duotu adresu, grįžo pranešimas, kad address failed. Taip būna su tomis yahoo ar panašiomis nemokamomis tarnybomis, kai žmonės nesinaudoja internetu, juos po poros mėnesių atjungia už neaktyvumą. Danielio vizitinėje taip pat yahoo adresas neveikiantis. Ką daryti? Padėjau nuotraukas į savo serverį ir pasakiau Danieliui, kad padiktuotų nuorodą savo draugui telefonu. Taip mano dienoraštyje atsirado Jūros Purslų terasos tinklalapis.

Nulėkiau į Hikaduvą pasiinternetinti, nes reikia susikaupusias nuotraukas pakrauti, bilietų lėktuvams nusipirkti. Bijau bankines transakcijas atlikinėti lėtu ir trūkinėjančiu internetu. Pirmas pasitaikęs autobusas man nesustojo, ekspresas, matyt. Kito nelaukdamas susitranzavau mašinytę, atvežė į vietą pinigų paprašė. Daviau 50 rupijų, negalia.

Besėdint mano jau pamėgtame (ne dėl gėrimų, o dėl interneto) Funky bare užgrojo baisiai garsi muzika, šokiai prasidėjo. Taigi Valentino diena. Greitai pabaigiau savo reikalus, ir vyniojau meškeres namo.

Šalia yra interneto kavinė, kur taip pat wifi. Galima prisijungti savo kompą už 120 rupijų valandai, bet ar apsimoka, jei už tiek Funky bare galima kavos atsigerti nemokamai besiinternetinant. Nežino to žmonės, interneto kavinė prisėdusi poilsiautojų su notbukais. Jie nesusiprotėjo prieš ką nors darydami pasivaikščioti aplinkui, pasižvalgyti.

Grįžęs į savo Akuralos kaimą nėjau tiesiai namo, o užsukau į bothausą saulėlydžiu pasigrožėti, tai jau tapo įprasta ir būtina vakaro procedūra. Taip pat, kaip ir pasikalbėjimas su bothauso šeimininku Nihalu. Ar gali man sukurti web saitą, klausia jis. Laisvai, sakau, bet tik paprastą, statinį, dinaminiam laiko neturiu. Jam paprasto ir tereikia. Sutarėm, kad rytoj dienos šviesoje pafotografuosiu tai, ko reikės tinklalapiui.

Va koks spalvingas saulėlydis buvo šį vakarą:

Pagalvojau, kad čia neblogai būtų apsistoti keliaujančiam web dizaineriui. Tokių specialistų netrūksta ir vietoje, bet jiems reikia nemažus pinigus mokėti. O lėtai po cunamio beatsigaunantys viešbučiai pinigų neturi. Bet turi laisvų kambarių ir priimtų pagyventi specialistą už tinklalapio sukūrimą. Visi viešbutėlių savininkai čia jau supranta, kad tinklalapį turėti yra labai svarbu. Padarai paprastą saitą, padedi kur savo serveryje (kol šeimininkas nesubręs savo domenui ir kitam hostingui) ir gyveni savaitę tą tinklalapį dailindamas, nuotraukomis papildydamas. Netrukus apie tai sužinos kaimynai, pasikvies į savo viešbutį. Šitaip ilgai galima keliauti po salą savo amatu besiverčiant, kaip Palangos Juzei. Pinigų, aišku, neuždirbsi, bet gausi pastogę ir maistą, ko daugiau bereikia. Tuo pačiu bus didelė galimybę susipažinti su vietiniu gyvenimu, daug bendrauti, draugų susirasti. Šitaip galima po visą Pasaulį keliauti. Reikia tik amatą šiek tiek išmanyti.

Į mano kambarį didelis vabalas atskrido. Tokio didelio matęs dar nebuvau, delno dydžio. Visaip bandžiau jį sugriebti ispaniškais bukletais iš Galės parsivežtais, pro langą išleisti, bet vis išsprūsdavo, paskrisdavo į šalį. Nenorėjau, kad naktį jis aplink mane blaškytųsi, bet teko pasiduoti dėl nesugaunamumo. Gerai, kad dingo netrukus, pats kelią laukan susirado.

Šitas mano dienoraštis nepretenduoja į kelionių po Indiją vadovą. Čia yra ir netikslumų ir klaidų. Čia tik subjektyvūs pastebėjimai ir asmeniniai išgyvenimai - tai, kas tuo metu šovė į galvą. Jei norite parašyti atsiliepimą, spauskite čia...