Sekmadienis šiandien, ilsėtis reikia, bet aš mėgstu sekmadieniais padirbėti, mažiau kas trukdo. Per laiką susiformavo patogus darbo stalas kambario kampe.

Ne aš vienas darbuojuosi, už lango statybos matosi. Dygsta naujas kaimynų namo priestatas, gal ir čia viešbutis bus. Bet nėra šitoje vietoje užsienio poilsiautojų, visi Hikaduvoje susikoncentravę. Todėl ten barai, suvenyrų krautuvėlės, atvirukai, ajurvedinės medicinos centrai, banglentininkų klubai, nardymo centrai. O čia tik pora kokoso pardavimo centrų ir kaimo valgyklėlių. Kas begali būti geriau...

Už dviejų savaičių čia, kaip ir Lietuvoje, bus savivaldybių rinkimai. Rinkimų karštligė matosi visur - plakatais nukabinėti visi laisvi paviršiai, nuolat pravažiuoja agitatorių mašinos su garsiakalbiais. Į vietas savivaldybėse varžosi trys pagrindinės partijos: kairesnė, dešinesnė ir tokia maždaug per vidurį. Partijos, kaip priklauso, turi savo simbolius. Kairiosios opozicinės partijos ženklas - varpelis su rankena. Ta partija buvo valdančioji kadaise, dabar labiau populiari Pietinėje šalies dalyje, t.y. čia. Dešiniosios opozicinės partijos simbolis - dramblys. O tos viduriniosios, kuri valdančioji dabar - medžio lapas. Pagaliau aišku, ką reiškia ant gatvių asfalto išpaišyti drambliai, varpeliai ir lapai. Mūsų paksistai galėtų pasimokyti iš Šri Lankos politikų.

Nuėjau į bothausą saulės palydėti, ten radau vieną užsienietį motociklu pro šalį važiavusį ir sustojusį saulėlydžiu pasigrožėti. Tai keliaujantis vokietys iš Šiaurės Italijos. Bothauso šeimininkas Nihalas laimingas šiandien - net du užsieniečiai jo restorane arbatą geria.

Pasiplepėjom apie šį bei tą. Kalba užėjo apie tą cunamį nelemtą. Šioje vietoje buvo dvi bangos. Pirmoji nedidelė, tik pakrantės viešbučių grindis užliejo. Paskui sekė didžiulis atoslūgis - vanduo net kelis kilometrus atsitraukė. Žmonės nesuprato, kas vyksta, išėjo tolyn į atsivėrusią sausumą jūros gėrybių pasirankioti. Ir tuomet atūžė baisioji banga sugriovusi viską, kas buvo netoli kranto, nusinešusi nemažą dalį miestelio gyventojų. Nihalas tuomet pats savo viešbutyje negyveno, jo namas už trijų kilometrų nuo kranto. Nors prarado visą savo verslą, turėjo priimti ir pusantro mėnesio maitinti savo namuose 60 žmonių, praradusių savo pastogę. Iki šiol jo viešbutėlis neatstatytas, tik restoranėlis veikia. Jame jau įrengtas vienas kambarys svečiams, belieka santechniką sutvarkyti. Negreitai žmonės atsigauna po tos stichinės nelaimės.

SSutemus parėjau namo pavakarieniauti ir toliau savo darbų tęsti. Ką dirbu? Vieną teoriją kuriu.