15:00

Naktį buvau labai supykęs ant laikrodžio. Ketvirtą valandą prižadinę trenksmai ir riksmai netrukus liovėsi, bet tas garsus tiksėjimas vis nedavė užmigti. Nedėkingas laikrodis (juk aš jį prikėliau iš numirusių) nereagavo į mano maldavimus pritilti. Išsekus kantrybei atsikėliau ir išlupau jam sekundinę rodyklę. Tiksėjimas pasidarė truputėlį tylesnis, to man užteko ramiai užmigti. Nereikia jam rodyti sekundžių, užtenka, kad valandas rodo. Dar triukšmaus, ir minutinę išlupsiu.

Šiandien nusprendžiau ilgiau pabūti prie jūros. Nuo sauso oro visai išdžiūvo nosis. Kad jos vidus nenueitų šašais, reikia pakvėpuoti jūros purslais. Pasiryžau eiti tolimu keliu - per kopas. Ilgai ilgai ėjau av. de Tirajana skindamasis kelią per poilsiautojų minią. Pro šalį slenka pensininkų vokietukų porelės. Jei ką netyčia belenkdamas užkliudysi, sakyk "enšuldigun", neapsiriksi. Tik retkarčiais visur skambančią vokiečių kalbą paįvairina skandinavų ar suomių.

Išgirdau ir senokai begirdėtą "velik i mogučij". Kažkas kažkam rėkė "Mle idi siuda, nach...". Tikrai "mogučij" - girdisi per kilometrą.

Nesitikėjau, kad kopos taip mane sužavės. Reginys fantastiškas, nemoku aprašyti. Vos užlipau ant vienos aukštos keteros. Žingsnis pirmyn, du žingsniai atgal, kaip rašė Leninas. Judu ta ketera iš lėto tolyn, kaip kupranugaris, basos kojos lenda giliai į smėlį, keliai girkšt girkšt. Sako, sveika čiurnos sąnariams.

Mane įspėjo, kad tose kopose pilna nudistų. Dairiausi aplinkui, bet nė vieno nemačiau. Gal todėl, kad per šalta (+21), gal jie sulindę toliau, kur krūmeliai auga.

Pamirkiau kojas Atlanto vandenyne. Vanduo šaltas, nors ir Afrika. Mažai kas ryžtasi maudytis.

Susiradau vietelę pliažo patvory, pasitiesiau rankšluostį, po galva pasidėjau basankes ir žiūriu į debesis pro tamsius akinius. Paskui pasiverčiu ant šono. Pro šalį eina topless močiutės, jaunesnės nedrįsta.

Man patinka patvory gulėti ir į praeivius žiūrėti. Reikės vasarą ir Vilniuje taip daryti.

Bet ne pliažintis čia atskridau, o įkvėpimo gaudyti. Todėl susirenku manatkes ir kudi namo.

Grįžus pagailo laikrodėlio, įstačiau atgal jam sekundinę rodyklę, tegu patiksi iki vakaro.

23:00

Ta mano lempelė, kurią pigiai pirkau, bet neveikė. Nupirkau naujas geras baterijas (3,80 - brangiau negu pati lempelė), įdėjau - puikiausiai šviečia. Gerai, kad neišmečiau.

Sutemus lauke šalta (apie 15), bet bare karšta. Palauksiu, kol atsilaisvins mano mėgstama vietelė kampe prie lango, pradėsiu skaipintis ir į laiškus atsakinėti.