14:00

Gyvenimas saloje darosi toks vienodas, kad nuėjimas į parduotuvę jau yra įvykis, vertas aprašymo. Pirkau pigios kavos pabandymui (1,08 € už 250g), filtrų kavos aparatui (0,80), makaronų (0,65), mantekilos (sviesto 0,96), džiovintos duonos didelį paką (1,99), sojos pieno (1,00), daugybę kitų dalykų, daržovių ir vaisių. Pastarieji nėra pigūs, nors čia salose viską augina. Tik ant bananų (0,74/kg) užrašyta, kad kanarietiškas produktas, o visa kita matyt atveža. Tikriausiai iš Lenkijos. Už 4 mandarinus sumokėjau eurą, už 2 obuolius - beveik eurą. Niekur neradau turgelio, kur galėčiau rytais nusipirkti vietos ūkininkų užaugintų gėrybių. Gal tokio ir nėra šiame kurortiniame mieste. Beveik visi pieno produktai atskraidinti iš Barselonos - natūralu, čia augina tik ožkas. Sako, ožkos sūriai čia labai skanūs, reikės kada pabandyti. Geriau pastudijavęs prieskonių skyrių radau kmynų (cominos), jų būna didesnių, mažesnių, maltų. Radau ir normalesnių arbatžolių - 100g ispaniškos žalios (Alicante) už 1,20, tik ta ir tebuvo.

"Pasaporto, por favor" paprašė pardavėja man atsiskaitant kortele. Labai gerai, kad tikrina. Kai prieš keletą metų Lenkijoje iš manęs nušvilpė piniginę, kol susigaudžiau, kol užblokavau, viza jau ištuštinta keliose Varšuvos benzino kolonėlėse.

Grįžtant stabtelėjau apkeisti maišelių rankose, pakėliau akis aukštyn ir pastebėjau širdžiai mielą dalyką - tolumoje stypsojo trumpų bangų Yagi antena. Kažkur kieme, San Fernando rajone, kaip jos anksčiau nepastebėjau... Vos nesusigundžiau bėgti ten tuoj pat, gerai, kad sunkūs pirkiniai sulaikė. Nusiraminęs pagalvojau: ir ką aš pasakysiu įsibrovęs į privačią valdą? "Buenos dias, kolega, leisk padaryti ryšelį..." Tarp šimtų tūkstančių poilsiautojų čia kasmet turėtų praeiti šimtai radijo mėgėjų, šeimininkui tai turėjo taip įgrįsti, kad jis, matyt yra pakabinęs ant tvoros lentelę "PSE QSY!!!" ir kieme paleidęs pikčiausius šunšunis. Vis tiek norisi prieiti arčiau, pažiūrėti. O gal ten koks klubas, tada galėčiau ir užsukti. Bet ne ham radio užsiiminėti čia atvykau, o įkvėpimo gaudyti.

Prie mano naujojo kavos aparato yra pridėtas toks termosėlis, į jį varva užviręs vanduo. Arbatai plikyti tas indas netinka, plastmasės prieskonis gadina visą subtilybę. Bet kavai gerai, jos kartumas ir stiprus kvapas nustelbia visus pašalinius skonius. Reikia išbandyti, todėl nusipirkau filtrų ir vietinės maltos kavos. Tikri kavos mėgėjai vietinės negeria, perka brangią, kolumbietišką. O man tiks, aš dabar išvis vengiu stimuliatorių (net ir stipresnės arbatos), įkvėpimas turi ateiti pats.

Tenerifės kavasiūsė, vaisių krepšelis, R. Šankaro ir Ph. Glaso pasažai - kas begali būti geriau, kai tokie dalykai šalia ir aplink.

23:00

Vakare išėjęs pasivaikščioti pajutau vėsą. Temperatūra nukrito žemiau 20, jei taip bus ir rytoj vakare, reikės iš spintos švarką traukti.

Vietinis kanarietiškas vynas nėra pigus, kol kas niekur nemačiau pigiau 6 eurų. Tas pigusis - ispaniškas. Bet labai geras vynas ir neturėtų pigiau kainuoti. Kanarai garsėja savo vynais, vulkaninis dirvožemis tinka vynuogėms. Kadaise vynas buvo pagrindinis salų pajamų šaltinis.

Populiariausias alus mano bare - "Tropical". Nežinau, kieno gamybos, matyt vietinis. Visi jį čia geria tiesiai iš mažų buteliukų. Nestiprus, nesiekia 5 laipsnių. Pabandysiu kada nors.

Dar, sako, čia daro gerą romą. Nesidomėjau kol kas. Cukranendrės taip pat kažkada buvo pagrindinis salų pajamų šaltinis, kol nepradėjo pigesnį cukrų daryti Karibuose. Po to kanariečiai persimetė ant vyno. Po kažkokios epidemijos vynuogės išmirė ir ūkininkai persimetė auginti vabalėlius, iš kurių gaminami maistiniai dažai. Dabar, matyt ilgam, pagrindinis verslas - turizmas, pajūrio kurortai. Mano salai tai sudaro virš 80% pajamų.