15:00

Per naktį kelis kartus palijo. Ryte nebuvo elektros, turbūt dėl lietaus. Nuėjau pasiskųsti, pažadėjo greitai sutaisyti. Pora valandų laukiau, knygeles skaičiau. Baisu, kaip esu priklausomas nuo elektros, be jos nė dienos neišgyvenčiau. Nesulaukęs kol sutaisys, susiradau saugiklių skydelį ir pats elektrą įsijungiau.

Išrašiau keletą atvirukų, nuėjau išmesti į artimiausią pašto dėžę. Ji prigrūsta iki viršaus, seniai niekas pašto iš jos neėmė. Nieko baisaus, tie atvirukai gali eiti nors ir metus neskubėdami. Jei norėsiu ką skubiau pasiųsti, susirasiu paštą (correros).

Kol nebuvo elektros studijavau Vilniuje nusipirktą Ispanų pasikalbėjimo knygelę. Rodos, ji parašyta pereito amžiaus viduryje (nors užrašyti metai 2006). Nič nieko apie tai, kaip rasti interneto kavinę. Tarp šimto išvardintų profesijų nėra nei programuotojo, nei jokio kompiuteristo. Net apie mobilius telefonus ar atsiskaitymą kreditinėmis kortelėmis ten nieko nėra.

Pokaičio metu klausiausi praeivių balsų už durų. Kalbėjo ispaniškai, vokiškai, angliškai, norvegiškai (gal švediškai, o gal islandiškai), arabiškai. Arabų kalbą čia dažnai išgirsi - netoli Marokas. Arabiškai kalba prekiautojai turgeliuose, barmeno padėjėjas su savo draugais mano bare.

Po pietų nusprendžiau patinginiauti. Skaitinėjau fantasto-matematiko-programuotojo Rudy Rucker knygos "The Lifebox, the Seashell, and the Soul" fragmentus. Įkvepiantis dalykas, vos nepuoliau įgyvendinti jo "computational zoo" idėjos savo kompe, bet susigriebiau, kad svarbesni darbai laukia.

23:00

Vakare nuėjau prie jūros. Tuščia, nes dangus visai apsiniaukęs, atrodo, tuoj bus audra. Pučia stiprus gaivus vėjas, nekaršta, nešalta. Liftas, kuriuo norėjau pasikelti nuo pliažo, neveikė. Eskalatorius taip pat, užlipau jo sustingusiais laiptais. Gal lietus elektrą sugadino, o saugiklių niekas dar neįjungė. Prisėdau viršuje atsipūsti, stebiu praretėjusius praeivius. Vieni diedukai ir močiutės. Atrodo, miestelio amžiaus vidurkis viršija 70 metų (aišku, prie 30,000 vietinių pridėjus 300,000 poilsiautojų). Bet štai prie lifto priėjo viena jaunesnė. Paspaudė mygtuką, liftas neveikia. Nepasimetė, kažką surinko savo telefone ir lifto durys atsidarė. Neįtikėtinų dalykų galima pamatyti ramiai sėdint ir Pasaulį stebint.

Grįždamas pakliuvau į lietų. Jau žinojau, kad tai trumpam, pralaukiau viename prekybos centre, nespėjau net prekių apžiūrėti.

Bare kas 5 minutės prapuola internetas, bet tuoj atsistato. Per televizorių rodo, kad Tenerifėje potvyniai, purvo nuošliaužos. Gal ir iki čia ta stichija ateis...