18:00

Šį rytą atsikėliau daug negalvojęs. Ketinu nueiti iki pat didžiojo Mespalomas švyturio ir grįžti pakrante. Todėl 15 min. ispanų kalbos, vakarykščių ryžių saujelė pusryčiams ir į kelią.

Iki kopų ėjau tolimesniu keliu - per išlinkusią av. de Gran Canaria. Daugiaaukščius viešbučius ir spalvingus prekybos centrus pakeitė stilingų mažų namukų kompleksai ir golfo laukų aptvarai.

Pasigrožėjau nuo kalno atsivėrusia Mespalomas panorama, reikės kada ir po tą miestą pasivaikščioti.

Priėjau traukinuką, vežiojantį gatvėmis poilsiautojus. Kol galvojau, ar man lipti, ar nuveš mane kur reikia, tas ir nuvažiavo.

Kopų prieigose ant kalniuko nusistačiau azimutą į tolumoje išlindusią švyturio viršūnėlę ir nužingsniavau basas ta kryptimi. Kelias tolimas, bet jei pavargsiu, prigulsiu ant smėlio pailsėti.

Ilgai ilgai brendu per smėlį. Žmonės kaip tos skruzdėlytės žingsniuoja vorele takeliais tarp kopų. Kokį takelį man išsirinkti?

Štai ir jie, nudistai, garsinantys šias vietas. Kuo toliau link Mespalomas, tuo jų daugiau. Deja, vieni vyrai, moteriškų beveik nėra. Kur žiūri lygių galimybių komisija?

Dykumą įveikiau net nestabtelėjęs pailsėti. Jau ir švyturys netoli, galėsiu ten lauko bare prisėsti, pasilepinti šaltu gėrimu su burbuliukais. Tik iki tikslo prieiti nepavyko - švyturio rajoną atkerta įlanka. Žmonės brenda per siauriausią jos vietą prie pat vandenyno. Galėčiau ir aš perbristi, vandens būtų iki pažastų. Tačiau pagalvojau, kad iki švyturio nusigausiu dar kitą kartą, geriau eisiu pakrante Plaja del Ingles kryptimi link namų.

Pakrantės smėlis čia panašus kaip Palangoj, bet vietomis pasitaiko tamsių ruožų, net juodos spalvos. Priėjau pirmąjį pliažo bufetą, prisėdau, reikia truputį pailsėti, ne tam čia atskridau, kad nueito atstumo rekordus sumušinėčiau. Nusipirkau balto vyno buteliuką ir šalto vandens bambaliuką. Nugėriau vieno ir kito, likusius skysčius susimaišiau į kokteilį, įsimečiau į kuprinėlę ir patraukiau toliau.

Ėjau, ėjau, ėjau, kol iki savo vietų grįžau. Vietos prie mano molo nebuvo, pasitiesiau rankšluostį pliažo vidury, priguliau pasnausti. Vokietukai atsineša pasitiesti turistinius kilimėlius, nežinau, ko jiems viešbučio rankšluosčiai netinka. Smėliukas švarus, lengvai išsipurto.

Ilgai nesnaudžiau, žinau, kad saulėje pavojinga. Ir valgyti užsimaniau. Pakelės restoranai man apetito nesukėlė, geriau ką nors pasidarysiu namuose. Krautuvėlėje nusipirkau gaspačio sriubos tetrapaką, alyvuogių, dar šio bei to.

Baisiausiai pavargęs ir išsekęs paršlitiniavau namo. Paskui pratrasavau savo kelią Google Earth, pasirodo, nuėjau 12,5 kilometrų, ne mažiau. Tai reiškia, jau esu visai sveikas, galiu daryti žygius pėsčiųjų takais. Operuoti keliai funkcionuoja puikiai, tik jaučiasi bendras raumenų nuovargis. Gal ir bėginėti pradėsiu netrukus...

23:00

Ta gaspačio sriuba, kurios tetrapaką nusipirkau (3,5 €), man nelabai patiko. Konsistencija kaip daržovių sulčių, jaučiasi kažkoks žalių bulvių prieskonis. Prieš keletą metų valgiau gaspačio Pilies gatvėje, buvo skaniau.

Negaliu atsigauti po to ekstremalaus žygio, maudžia kojas, nugarą, visur. Rodos, būčiau gavęs lazdų kur islamo šalyje. Už tai, kad vaikščiojau po nudistų pliažą.

Šį vakarą bare dirba Karla - gražuolė trumpais juodais plaukais ir dideliais auskarais. Šiaip ji dirba rytinėje pamainoje, vakarais retai čia būna.