Žiema Gran Kanarijoje

įkvėpimo gaudytojo dienoraštis

atgal toliau Devynioliktoji diena 2010.02.08

Kiek reikia pinigų norint čia gyventi

« pradžion

pabaigon »

18:00

Atsibudęs tingėjau keltis, todėl galvojau, koks būtų mūsų gyvenimas, jei Žemė būtų ne rutulio, o barankos (ar padangos) formos. Pabaigęs galvoti atsikėliau ir išsiviriau arbatos.

Vis atsiliepia vakarykštė avantiūra - tebesijaučiu kaip sumuštas. Nieko, šiandien daug nevaikščiosiu, išsigulėsiu.

Jei nori susilaukti svečių, nesiprausk, neapsirenk, neišsišluok kambario, nesusiplauk indų, žodžiu būk nepasiruošęs. "Bar bar bar" į duris. "Hello", išsišiepiu tarpdury blondinei švedei1 laikančiai cigaretę rankoje. "Oh, sorry, wrong door", atsakė ši.

Darbo aplinką sukurti šiandien man padeda ankstyvieji minimalistiniai Michael Nyman kūriniai2. Nelabai daug jų teturiu, todėl persijungiau į jo muziką filmams3. Šiandien dirbu pagal planą - kai jau programa priportinta naujoms sistemoms ir komponentams, belieka sekti bugų ir patobulinimų sąrašą.

23:00

Vistik nuėjau prie jūros, užteks sėdėti. Atkreipiau dėmesį į pravažiuojančius taksi. Jų čia daug. Ant plafonų dega numerėliai 1, 2 arba 3 (dažniausiai 1). 1 reiškia, kad taksi važinėja tik po šį miestą, 2 - kad gali važiuoti ir toliau, bet su grįžimu atgal, 3 - gali važiuoti visur. Skirtingiems numeriams taikomi skirtingi tarifai. Kai mūsų bare kas nors užsisako taksi, taksistas ateina į barą ir paklausia "kas užsisakė taksi?". Nesėdi mašinoje ir nelaukia, kaip Lietuvoje. Taksistai daug mandagesni - įleisdami atidaro tau dureles. Kainuoja eurą už km., daugiau lupti neturi teisės, mačiau pakabintas  lenteles, kiek turėtų apytiksliai kainuoti kelionė į įvairias vietas. Atrodo, šiame mieste viena taksi firma, konkurencijos nėra. Važinėja ir daugybė vietinių autobusų, kurių sistemoje dar nebandžiau susigaudyti. Reikės, nes norėsiu pasivažinėti po apylinkes, pėsčias jau beveik viską išvaikščiojau.

Grįžęs radau katytę belaukiančią prie durų. Šmurkštelėjo vidun, ištyrinėjo studiją ir įsitaisė ant lovos. Ją sudomino kompo laidai, ypač pelės laidas, kai juda. Tykojo, tykojo, neiškentė ir puolė gaudyti.

Apibendrinau savo išlaidas. Maistui ir gėrimams išleidžiu 10,5 eurų per dieną. Kitiems dalykams po 3,5. Taigi, už 500 eurų mėnesį čia galima neblogai gyventi ir daugiau išlaidaujant. Pridėjus nuomos kainą (350) padariau išvadą, kad gaunant 3000 Lt pensijos čia galima puikiai leisti senatvės dienas. Žinoma, reikia susitaupyti papildomai, norint dovanoti perlų karolius gražuolėms, ar atėjus į barą sušukti "visiem statau".

  1. Kad ji švedė, nustačiau truputį vėliau, kai ji išeidama iš kaimynų pasakė "liuka til" - dar liko atminty kelios frazės iš Lundo universiteto. Norvegai, rodos, taip nesako, danai juo labiau.
  2. 1976 - Decay Music ir įvairūs Piano Records
  3. 1982 - The Draughtsman Contract, 1988 - Drowning By Numbers, 1989 - The Cook, The Thief, His Wife And Her Lover,  1990 - A Zed And Two Noughts, 1991 - Prospero's Books, 1993 - The Piano, 1995 - The Diary of Anne Frank, 1997 - Enemy Zero,  1997 - Gattaca, 1998 - Ravenous, 1999 - The End Of The Affair, 2000 - The Claim.