04:00

Sapnavau Anglijos karalienę. "Kaip sekasi", paklausė ji vizituodama barą prisėdusi prie mano stalelio "Gerai, medžesty", atsakiau, "dabar skaitau knygą parašytą jūsų kalba, atvažiuokit pas mus į hamfestą". Karalienė nuėjo toliau, į jos vietą atsisėdo ją lydėjęs princas Čarlzas. Į barą priskrido daugybė mašalėlių (tokių, kaip Druskininkuose būna). "Reikia paleisti zyles" sakau. Kažkas atidarė langelį palubėj, priskrido zylučių ir tų mašalų nebeliko. "Mūsų šalyje zylės naudojamos kovai prieš kenkėjus", sakau princui, "viena zylė per valandą sulesa 3 kg mėsos¹" ir atsibudau. Nedelsiant užsirašiau sapną, nes sapnai labai greitai užsimiršta. Ausyse skambėjo Nymano dainos iš jo "songbooks".

Sapnai trumpam užsilieka atmintyje, kai kas nors priverčia netikėtai atsibusti. Šį kartą, kaip ir dažniausiai, prižadino iš kažkur paryčiais grįžinėdami rėkaujantys jaunesnieji pensiono gyventojai. Gudrus skandinavų jaunimas: susimetę išsinuomoja studiją mėnesiui ar keliems, paskui pasikeisdami čia tūsuojasi. Namuose, matyt, jiems triukšmauti neleidžia, tai čia atsigauna. Mielai prisijungčiau prie jų ir aš, jei kas numestų nuo manęs kokį trisdešimt metelių...

Šio pensiono gyventojų amžiaus pasiskirstyme užpildau trūkstamą grandį. Čia gyvena arba skandinavų jaunimėlis arba vokiečių senukai. Esu kažkur tarp jų - su vienais susidraugauti per senas, su kitais - per jaunas.

12:00

Išėjęs ryte pasirąžyti į kiemą pamačiau išpuoštą skelbimą kviečiantį pensiono gyventojus paeljos puotai. Reiks nueiti į tą fiestą, pagalvojau, bet pamatęs datą (vasario 27) supratau, kad manęs čia jau tikriausiai nebebus. Nieko neprarasiu - krevečių nevalgau, sangrijos negeriu - būtų "per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau".

23:00

Man patinka, kai saulė prieš besileisdama vakarop viską aplinkui nudažo aukso spalva. Tokie gražūs pavakariai retkarčiais pasitaiko vasarą Lietuvoje, čia jie būna beveik kasdien. Tarp penkių ir šešių pats geriausias laikas pasivaikščioti. Pasėdėjau ant akmenų, pakvėpavau jūros oru, gera man, bet nėra ką rašyti. Viskas tas pats, viskas savo vietoje - ir prekybos centrai, ir barai, ir žmogus, rodantis pirštu į dangų. Ir gerai, ne dienoraščio rašyti čia atskridau, o įkvėpimo gaudyti. Nauja tik tai, kad geriau įsižiūrėjęs į palmes, pastebėjau daugybę uogyčių tarp jų lapų.

Beeidamas pafotografavau autobusų grafikus stotelėse - netrukus pradėsiu važinėtis toliau po salą. Manau, kad galėčiau tiems išvažiavimams skirti vieną, o gal dvi dienas per savaitę. Trys savaitės kaip čia, bet iš Plaja del Inglés dar nosies nebuvau iškišęs. Darbai vyksta pastoviu ritmu, galiu kartais ir išeigines pasidaryti.

Bedirbant bare priėjo vienas argentinietis ir paklausė, ar galėčiau internete pažiūrėti, koks dabar vykstančių Čelsio-Arsenalo rungtynių rezultatas. Tai buvo, ko gero, mano pirmas kiek rimtesnis pasikalbėjimas ispaniškai. Labai sunkiai rinkau frazes, dar mokytis ir mokytis. Gerai, kad pašnekovas angliškai kalbėjo ne ką geriau, negu aš ispaniškai, todėl neperėjom automatiškai prie Karalienės kalbos. Patiko, kad man viską sakė lėtai, aiškiai, neblogai jį supratau.