12:00

Atsibudęs tingėjau keltis, todėl galvojau, bet apie visokius niekus, apie kuriuos čia rašyti neverta. Todėl atsikėliau ir išsiviriau arbatos.

Iki pietų darbavausi pilnu tempu, buvau atsitraukęs tik pasižvalgyti nuo pėsčiųjų tilto virš autostrados šalia mūsų pensiono. Nuo tilto atsiveria puikus vaizdas, kasdien juo grožiuosi, o šį kartą stebėjau, kaip važinėja vietiniai autobusai. Vakar nufotografavau tvarkaraščius nuo patiltėj esančių autobusų stotelių. Dauguma autobusų važinėja kartą ar kelis per valandą vis tą pačią minutę, tai patogu, lengva atsiminti. Prie pat mano namų esančioje stotelėje autobusas Nr. 1 važiuoja iki Puerto de Mogan kiekvieną 14ą, 34ą ir 54ą minutę darbo dienomis bei 14 ir 44 šventadieniais (anksti rytais ir vėliau vakarais kiek kitaip). Kitoje gatvės pusėje tas pats autobusas važinėja į Las Palmas 03, 23 ir 43 minutę. Patogu, ilgiausiai laukti tereiks 20 minučių.

Taigi, žvalgausi nuo tilto į stoteles abipus gatvės. Vienoje (į Moganą) būriuojasi vokietukai, kitoje (į sostinę) vietiniai. Atėjau 10:30, stovėjau ir viską stebėjau pusvalandį, kol saulė nepradėjo pakaušio kepinti. Pastebėjau, kad to grafiko čia nesilaikoma. Tiktai baigiantis valandai į Moganą atvažiavo vienas po kito 3 autobusai. O į kitą pusę, kol aš buvau, neatvažiavo niekas. Pirmoje pusėje vokietukai vis žvilgčioja į laikrodžius, spurda, nervinasi. Kitoje pusėje vietiniai į laikrodžius nežiūri - kas skaito, kas medituoja, kas žiovauja. Autobusas vis tiek atvažiuos, matyt, nereikia laukti daugiau valandos. Taigi, būsiu tam pasiruošęs, kai pradėsiu važinėtis.

Nutraukiau stebėjimą nesulaukęs autobuso į Palmasą ne tik todėl, kad galva be skrybėlės įkaito, bet ir todėl, kad, matyt, pradėjau atrodyti įtartinas. Tie belaukiantys turėjo atkreipti dėmesį, kad kažkoks tipas vis žvalgosi į stoteles, atvažiavus autobusui kažką užsirašinėja, pafotografuoja. Daugiau įtarimų sukelčiau, jei kas nors ilgiau mane pastebėtų. Užuot leidęs dienas pliaže sėdi tas keistuolis užsidaręs kambaryje, skleidžia kažkokius keistus garsus (Steve Reicho muziką, pavyzdžiui), vakarais valandom būna prisijungęs prie interneto viešoje vietoje. Šnipas tikriausiai, pagalvotų stebėtojas, ir jei būtų pareigingas pilietis, praneštų atitinkamoms tarnyboms. Juokai, aišku. Bet jei prie špionažo pridėti ir terorizmą, juokai gali pasidaryti menki.

23:00

Šis vakaras debesuotas, pliaže tuščia. Pasėdėjau ant akmenų ir pagalvojau, kad reikia rimčiau susimąstyti apie savo ateitį. Ypač apie sekantį mėnesį. Norėčiau pabandyti pagyventi Las Palmase, bet kol kas nepavyksta rasti kur. Pasiuntinėjau užklausas sostinės nekilnojamo turto agentūroms, kol kas jokių atsakymų (išskyrus vieną, kad kambarių trumpiau trims mėnesiams neišnuomoja). Pasiuntinėjau e-mailus privatiems studijų nuomotojams, niekas neatsiliepia. Žinoma, jei norėčiau mėnesiui viešbučio, ar apartamentų už bent 50 eurų per dieną, mane patį nedelsiant susirastų. Bet aš planuoju nuomai išleisti iki 400 eurų. Mano poreikiai kuklūs, tik būtinas normalus internetas bute.

Ko gero reikės pačiam kitą savaitę nuvažiuoti į sostinę ir pasiieškoti. Bus dar vienas išbandymas, bus toksai mano ispaniško bendravimo kursinis darbas. Pirmyn į avantiūrą.

Savo interneto bare pastebėjau, kad kai kurie diedukai užsukantys čia kas vakarą, kalbantys ispaniškai ir atrodantys visai savi, nėra vietiniai. Tai tie patys vokietukai ar skandinavai, pabėgę čia nuo blogo oro ir pasilikę ilgam, kai kas ne vienam dešimtmečiui. Vienas ir savo paveikslus atsinešęs parodė.