Žiema Gran Kanarijoje

įkvėpimo gaudytojo dienoraštis

atgal toliau Dvidešimt trečioji diena 2010.02.12

Mikrochirurgijos praktika

« pradžion

pabaigon »

12:00

Ne tik trūkinėjantis internetas užkniso juodai, bet ir trūkinėjantis garsas ausinėse. Tikriausiai jas nuguliau labanakčio pasakėlių besiklausydamas. Ketinau eiti pirktis naujų, bet pamaniau, kad tą nutrūkusį kontaktą galėčiau ir pats sutaisyti. Dar kartą įsitikinau, kad skūpas moka du kartus - sugaišau valandą, per tą laiką dvejas tokias ausines galėjau užsidirbti1. Gerai, priskirsim tai laisvalaikio užsiėmimui. Nors man daug maloniau knebinėtis po programos kodo voratinklį negu atlikti tokią mikrochirurginę operaciją. Bet pagaliau turiu normaliai veikiančias ausines. Tiktai ar ilgam? Dar gerai tai, kad tokia mikrochirurgijos praktika gal pravers ateityje keliaujant po Indiją.

Daug laiko skyriau buto (studijos ar nors kambario) paieškoms Las Palmase. Kieno čia tik beklausčiau, niekas nežino, kur išsinuomoti. Einant pliažan vis praeinu pro nekilnojamo turto agentūrą - nė karto ji nedirbo, nors specialiai ėjau prieš siestą ir vakare. Į mano išsiuntinėtas užklausas elektroniniu paštu niekas neatsako. Pažeisdamas nusistovėjusią tradiciją, užėjau į barą internetintis per pietus, išsiuntinėjau dar keliolika užklausų ispaniškai, gal kas atsilieps. Toks įspūdis, kad niekam nereikia kliento, pasiruošusio neblogai sumokėti už pigų butą. Tikiuosi, Indijoje bus lengviau, ten, sako, visokie tarpininkai mušasi dėl klientų.

Nieko, kitą savaitę pats į Las Palmą nuvažiuosiu, turėčiau rasti kokią informacijos agentūrą, galų gale paieškosiu skelbimų ant tvorų. Visada maniau, kad bet kur pasaulyje galima rasti butą mėnesiui, pasirodo, ne visur taip paprasta. Kur tos bobutės siūlančios kambarius kurortmiesčiuose?

Tikriausiai visus išgąsdino mano reikalavimas, kad ten kur gyvensiu turi būti plačiajuostis internetas.

23:00

Beinant pajūryn mane apspito tokios juodos juodos afrikietės. Viena sako "hello, my friend, where are you from?" ir kiša ranką sveikintis. Žinau tokius triukus, užmaus apyrankę, reikalaus pirkti. Turiu praktikos bendraujant su čigonėmis Vilniuje2, čia kažkuo panašiu kvepia. Greitai pasprukau nuo jų.

Užtat savo bare jaučiuosi kaip namie. Yra ir Enrikė, ir Karla. Ir tie patys "zavsiegdatajai", su kuriais jau seniai sveikinamės. Tik daugiau pasikalbėti nedrįstu, reikia pasimokyti prieš pratybas bare. Interneto bobutė dar neatėjo, bet niekur nesidės, atsiras prieš vidurnaktį.

Baro televizorius tiesiogiai transliuoja karnavalą iš Las Palmaso. Pranešėja žagsi, visi juokiasi. Štai kodėl man iš ten niekas neatsako, visi švenčia turbūt.

  1. Garnitūra pirkta Kopenhagoje 2006 m. už 95 DKK, man būtų tikę ir už keliolika litų, tik tuomet ten pigesnių neradau.
  2. 1981 vasarą - tada pirmą kartą atvažiavau į Vilnių universitetan stoti - Gedimino kalno papėdėje čigonėlė paprašė prisidegti. Davus degtukų, apstojo būrelis čigonių, puolė man burti ir t.t., ko pasėkoje praradau keturis rublius su kapeikom - visus tuo metu su savim turėtus pinigus.

Receptas 08 - Paskanintas jogurtas

Krautuvėse pardavinėja jogurtą paskanintą visokiais vaisiais ir uogomis, bet aš mėgstu kitaip.

Į gryną rauginto pieno produktą (tinka natūralus jogurtas, kefyras, rūgpienis, pasukos, riaženka, kumysas, airanas, maconi) reikia įberti truputėlį druskos, paprikos miltelių, gerai susmulkinto česnako, maltų pipirų, keptuvėje paskrudintų ir sutrintų kmynų. Čia puikiai tiks ir kadaise mano nusipirkti anyžiai. Gerai išmaišyti ir mėgautis. Užsikandimui tinka traškūs skandinaviški duonos paplotėliai.

Jeigu rūgpienis labai skystas ar praskiestas, mišinį reikia gerai suplakti iki putų ir gausis nuostabus gaivinantis indiškas gėrimas "lasi" (Indijoje ten dar prideda kažkokio slapto ingradiento). Karštą vasaros dieną einant pro Katedros aikštę reikės vėl užsukti į indų restoraną šio gėrimo. Negaila net 10 litų už skardinį puodelį leduose.