Žiema Gran Kanarijoje

įkvėpimo gaudytojo dienoraštis

atgal toliau Dvidešimt ketvirtoji diena 2010.02.13

Vietiniai balandžiai ir Einšteinas pliaže

« pradžion

pabaigon »

12:00

Atsibudęs tingėjau keltis, todėl pusvalandį galvojau apie visokias keturmačių figūrų projekcijas mūsų erdvėje. Taip pamankštinęs vaizduotę atsikėliau ir nuėjau virtis arbatos.

Šiandien šeštadienis, ketinu dirbti pusdienį, po pietų nuvažiuosiu iki Maspalomas švyturio - bus važinėjimo autobusais praktika ir pamatysiu gražias vietas, iki kurių pereitą sekmadienį negalėjau prieiti, nes reikėjo perbristi įlanką. Ten ir pokaičio pamiegosiu pliaže ant smėliuko.

23:00

Autobuso į Faro de Maspalomas laukiau ne prie namų - 73-čias savaitgaliais nevažinėja. Susiradau stotelę netoliese esančiame transporto žiede pavadintame Franko našlės vardu (Cuerce de la viuda de Franco - iš ten taip pat važinėja ekspresai į Las Palmas).

Stotelėje siemkių lukštų prispjaudyta, visai kaip pas mus. Tarp jų sveikų saulėgrąžų bergždžiai ieško vietiniai balandžiai. Pastarieji kitokie, nei Lietuvoj - šviesūs, rusvi ir su juodom apykaklėm. Matyt jie ir burkuoja kitaip - seniai mane stebino tas čia dažnai girdimas garsas panašus į "R" raidę telegrafu, Lietuvos balandžiai dažniausiai perdavinėja "A". 

Bet tuos palyginimus nutraukė laiku atvažiavęs 50-tas autobusas, jis didžiuliu greičiu nuskraidino mane bei dar keletą poilsiautojų prie švyturio už 1,20€.

Išlipęs iš autobuso ilgai negalėjau atsigrožėti vešliai čia sužėlusiomis palmėmis ir kitais augalais. Daug prifotografavau, nelengva bus atrinkti keletą įdomiausių kadrų šios dienos tinklalapiui. Turbūt šiandien nuotraukos žymiai nusvers tekstą.

Pasivaikščiojau promenada. Pastovėjau prie paminklo parašiutistams. Žmonės deginasi ant žolytės tarp žemų storų palmių - lyg vabalėliai burokų lauke.

Patraukiau į Rytus, kur pliažai, kopos, smėliukas. Iš anksto nusirengiau, pasiruošęs perbristi sąsiaurį - kelnes ir kitus darbužius susikišau į kuprinėlę, kurią nešiuosi ant galvos. Tik tas sąsiauris visai nusekęs, vandens iki kelių.

Einu pliažu plikas su kuprinėle, kaip ir kiti ir klausausi muzikos pro telefono ausinėles. Kaip pridera fizikui tokioje vietoje, klausausi Glaso "Einstein on the beach" (1993). Kokią palaimą turėjo jausti choristai, atlikę šio kūrinio partijas...

Vėjas stiprus, todėl žmonių nedaug. Susiradau užuovėją už barchano, pagulėjau, pailsėjau, paskaičiau specialiai pliažui smulkiomis raidelėmis atsispausdintą literatūrą. Susikaupti nesiseka, vis neišeina iš galvos rūpestis, kur reikės gyventi kitą mėnesį. Galvą pakėliau ir stiprus vėjas nupūtė mintis.

Taip vis prigulinėdamas sugrįžau į gimtąsias vietas Plaja del Inglés. Pavargau, geriau būčiau pašliaužiojęs aplink švyturį ir grįžęs autobusu. Plikas bevaikščiodamas dar ir įdegiau, ko visai nenorėjau.

Grįžęs namo atsigavau savo bare. Tik kasvakarinis vynas jau pradeda atsibosti. Nuo jo liežuvis darosi tamsiai violetinis, kaip mano Vilniuje palikto šarpėjaus Švarco. Pasiilgau šunelio.