Žiema Gran Kanarijoje

įkvėpimo gaudytojo dienoraštis

atgal toliau Dvidešimt penktoji diena 2010.02.14

Neramūs kaimynai

« pradžion

pabaigon »

12:00

Naktį mažai temiegojau. Iš pradžių maudė koją, todėl ilgai skaičiau, kol nuovargis nugalėjo. Paskui, nuo 4 iki 7 ryto kieme po mano langais rėkavo jaunos panos ir bachūrai. Priešais gyvenantis senukas airis bandė išėjęs juos raminti, jam už tai visu garsu užleido Mykolą Jaksoną. Buvo atėjęs kažkoks apsauginis, nutildė tik trumpam. Jau buvau beketinąs užleisti Wongga aborigenų lietų iššaukiančią dainą, kad liūtis triukšmadarius suvarytų į kambarius, bet laiku susigriebiau - juk negalima tokios galios švaistyti niekams.

Vietoj to užsidėjau ausines ir klausiausi įsirašytų Stenfordo universiteto profesoriaus A. Lindės paskaitų rusiškai "Многоликая вселенная". Jo visatos amžinojo plėtimosi modelis kadaise sudomino S. Hawkingą. Rodos, jis ir ištraukė šį talentingą Rusijos fiziką iš Maskvos.

Nepamiegojau ir ryte - kelis kartus į mano duris baladojosi ir klausė, kur yra Mauri. Rodos, tas Mauris, namo kaimynas iš dešinės, ką tik atidarė "tašką". Štai kodėl tūsovkės čia prasidėjo paryčiais. Jei ir toliau jo klientai plūs pas mane, reikės užsikabinti ant durų lentelę su rodykle į Maurio studiją.

23:00

Išėjau trumpam dar kartą patyrinėti San Fernando rajoną. Sekmadienio vakaras, gatvėse tuščia. Jau atsidarė parduotuvė, prekiaujanti artėjančio karnavalo atributais. Aptikau autobusų stotelę iš kur veža į kalnus, į miestelį San Bartolomé de Tirajana salos viduryje. Norėčiau ten nuvažiuoti. Bet iš pradžių reikia aplankyti sostinę. Rytoj dar nevažiuosiu, palauksiu pasiūlymų el. paštu. Gal poryt, antradienį? Ir per Vasario 16-tos šventes ten turėtų visi dirbti. Bet man priklausytų kaip nors atšvęsti šią dieną. Tada gal trečiadienį? Nenoriu tempti, reikėtų greičiau sužinoti, kur gyvensiu kitą mėnesį. Jei Las Palmase vietos nesusirasiu, teks likti čia. Gal net toje pačioje studijoje... Ne taip tragiška, internetas, pavyzdžiui, netrūkinėjo pastarąsias tris dienas. Su Mauriu ir jo kompanija kaip nors sutarsiu.

Galvojau surasiu kokią užeigą, kur mėgsta vietiniai rinktis. Nepasisekė - dauguma kabakų uždaryti, kurie dirba - tuštutėliai. Tuščias ir didžiulis grill restoranas, pavadintas generolo Franco našlės vardu. Nejaugi mano interneto baras "Salamanca Bridge" čia pats populiariausias?

Šį vakarą čia svarbios futbolo rungtynės, iš anksto užsiėmiau vietą, iš kurios televizoriaus nesimato. Visi rūko, bet dūmai akių negraužia - gera ventiliacija. Tik įmuša įvartį - šaukia visi, neatsilieka ir kelios sirgalės moteriškės.