Žiema Gran Kanarijoje

įkvėpimo gaudytojo dienoraštis

atgal toliau Dvidešimt aštuntoji diena 2010.02.17

Nesėkmingos buto paieškos Las Palmase

« pradžion

pabaigon »

00:00

Atsikėliau anksti. Kojų neskauda, oras puikus. Laukiau autobuso į Las Palmasą stotelėje prie namų - tas pirmasis autobusas nėra ekspresas, bet man gerai - daugiau pamatysiu. Tik nemaniau, jog 50 km važiuos beveik dvi valandas. Ir dar atvežė į San Telmo stotį - ne į Santa Kataliną, kur norėjau. Stotelių nepranešinėja, stoja tik tada, kai ten yra laukiančių arba kai norintis išlipti keleivis paspaudžia mygtuką. Nelengva susigaudyti kur nors važiuojant pirmą kartą. Dar ir stotelių pavadinimų nesimato. Ilgai važiavom sostinės priemiesčiais, tikrai didelis miestas, kaip Vilnius.

San Telme iš turkio spalvos tarpmiestinio autobuso Nr 1. persėdau į geltoną vietinį autobusą Nr 1. Kelionių gide parašyta, kad bilietas kainuoja 1,10, bet reikėjo sumokėti 1,20 - pabrango per metus.

Išlipau tarp Las Canteras pliažo ir Santa Katalina parko. Iš pradžių patraukiau promenada - nuostabus miesto pliažas. Ilgas, kokie 3 km. Buto paieškas pradėjau čia, paskui ketindamas susirasti turizmo informacijos centrą. Pasigrožėjau smėlio skulptūromis. Kur tik pamatydavau kokį viešbutį užeidavau pasiklausti buto. Žinoma, studijos ten neradau, bet tikėjausi kokios nuorodos, ar patarimo, deja informacijos ten jokios nesuteikė.

Tada pasukau link Santa Katalinos parko, ten susiradau autobusų stotį, sužinojau, kad ekspresas į Plaja del Inglés važinėja kas valandą, paskutinis devintą. Daug žmonių tame parke. Lauke sėdi diedukai, šachmatais žaidžia. Kiek nuošaliau ant suoliuko įsikūrę parudavę pijokėliai, vyną geria iš laikraščiu apvynioto tetrapako. Būčiau drąsesnis, jų paklausčiau kur man apsistoti, jie tikrai ką nors patartų. Kažkur skaičiau, kad kadaise po šį parką daug metų vaikščiodavo tokia plunksnomis pasidabinusi Lolita, ji maitindavo benames kates, jai ir paminklas pastatytas.

Rodos radau tą informacijos centrą, bet prie jo eilė ilgiausia, mat ten pardavinėja bilietus į vakarinius karnavalo pasirodymus, kurie kaip tik čia vyksta. Parkelis nedidelis, kaip čia viskas sutelpa? Neketinau stypsoti valandą eilėje, prisėdau lauko kavinėje šalia pailsėti ir pagalvoti. Barmeno paklausiau, kur kitas informacijos centras, pasirodo šalia. Greitai neradau, dar teko pasiklausti policininko. Tas centras besąs paprasčiausias laikraščių kioskelis, jokios "i" raidės ant jo. Ten dirbusi mergaitė man galėjo padėti tik tuo, kad davė aplinkui esančių viešbučių sąrašą, ten reikia pasiklausinėti.

Ilgai vaikštinėjau po viešbučius pagal tą sąrašą. Arba ten viskas uždaryta, arba nieko nežino apie apartamentus mėnesiui. Pigiausias siūlomas kambarys buvo beveik 40 eurų už naktį. Toliau ėjau nebe pagal sąrašą, klaidžiojau aklai. Jokių skelbimų ant tvoros. Pagaliau viename viešbutėlyje dirbęs diedukas pasiūlė man studiją, už mėnesį paprašė 600 eurų. Sako, jis ten šluoja kas dieną ir patalynę keičia kas 3 dienas. Apžiūrėjau tą studiją - tiesiog karališki apartamentai. Jei dar ir internetas ten būtų, gal net ir susigundęs būčiau.

Patiko miestas - turi savo veidą, daug žmonių, visi užsiėmę reikalais, ne taip, kaip mano miestelyje, kur visur tuščia, tik poilsiautojai slampinėja kur ne kur. Ir pliažas čia pat, ne ką blogesnis už manąjį, kopų tik nėra. Kaip būtų gerai rasti kokį kambarėlį Las Canteras rajone. Iš viešbučių naudos jokios, kažkokio butų nuomos centro, matyt, čia nėra. Belieka žmonių pasiklausinėti. Viename bare sako, kad pigiau, kaip už 500 niekur nerasiu, bet juk mačiau internete skelbimų ir už 300. Kitam bare net adresą davė, bet ten prašo 500, per geri apartamentai, reikia kukliau. Bandžiau klausinėti arabų arabiškoje kavinėje, vokiečių vokiškoje. Gavau tik vieną vertingą patarimą: penktadieniais čia išeina toks laikraštis, kaip pas mus "alio reklama", ten būna daug nuomos skelbimų.

Patinka man šis miestas, bet matyt nelemta čia apsistoti, mąsčiau nusiminęs Da Vinči vardo bare sėdėdamas po Džokonda. Pasiguodžiau barmenui, tas man davė porą interneto nuorodų. Bet jau per vėlu šiandien ieškoti, reikia traukti namo. Vietos gyventi čia neradau, egzaminas neišlaikytas. Pradėjau susitaikyti su mintimi, kad kovo mėnesį liksiu "Salamankos" pensione. Į sostinę, žinoma, dar atvažiuosiu - dar nebuvau Veguetos rajone - ten senamiestis, muziejai. Dar keletą dienų paieškojęs gal rasčiau nors kambarį su internetu, bet jau pavargau. Galų gale ne naujų vietų "eksplorinti" čia atvažiavau, o įkvėpimo ieškoti.

Ekspresas su vokietukais, grįžtančiais iš sostinės į kurortą greitai parlakino mane namo, nespėjau net mygtuko paspausti, kad sustotų kur arčiau, išlipau prie "Jumbo". Lietus kaip iš kibiro, peršlapau visai, kol pribėgau pastogę. Greitai liovėsi, bet vos išėjau, vėl prapliupo. Kol atsidūriau namuose, reikėjo užeiti į tris barus slėptis nuo lietaus. Vėlai grįžau, pavargau, nebėjau internetintis.