12:00

Ir vėl naktį nepavyko užmigti, tad žiūrėjau filmus, skaičiau knygas, klausiausi įgarsintų Čechovo apsakymų. Iš pat ryto paprašiau Omarą paskambinti Las Palmaso butų išnuomotojams - jokių rezultatų - vieni neatsiliepia, kiti neišnuomoja trumpiau, nei metams. Jau mėnuo, kaip čia gyvenu, reikia prasitęsti nuomą. Pasakiau, kad liksiu mažiausiai savaitei, jei nieko geriau nesugalvosiu, tai mėnesiui. Įspėjau, kad dukra atskrenda manęs aplankyti penkioms dienoms. Omaras pasakė, kad mano studija skirta dviem žmonėms, su manim gyventi gali kas tik nori.

Gavau iš dukros žinutę, kad bus prie Gran Canaria Princess viešbučio - arčiausioje 66 autobuso maršruto vietoje prie mano pensiono - už 20 minučių. Buvo po 40, bet tiksliai ten ir išlipo, kas man jau du kartus nepasisekė. Sakė, kad porą kartų prašė vairuotojo, kad praneštų apie tą vietą. Įsikūrė ir nubėgo prie jūros. O aš likau dirbti, arba pasnausti, jei suims miegas.

18:00

Truputį padirbau, labai mažai pasnaudžiau. Dukra grįžo apie penktą, sako, nėra taip čia karšta, kaip tikėjosi. Išėjau trumpam į lauką, tikrai, kai debesys užplaukia vėsoka pasidaro. Kas atnešė čia tą šaltą orą?

Eidamas pro taksi stotelę atkreipiau dėmesį į vieną skelbimą, kur rašo, kad galima užsisakyti taksi ekskursijoms po salą. Tereikia mokėti 27 eurus už valandą. Yra paruošti specialūs maršrutai. Pavyzdžiui, visos dienos (8 val.) ekskursija aplink salą kainuotų 216 eurų. Yra ir trumpesnių, pigesnių, pavyzdžiui į kalnus už šimtinę. Gal ir ne taip brangu susimetus keturiems.

23:00

Bare internetas yra, bet trūkinėja juodai. Be manęs dar trys su kompais, gal ten mes konkuruojam kažkaip. Tik ilgokai palaukęs radau sau rozetę, akumuliatorius beveik išsikrovė.

Interneto reikia ir dukrai. Kol aš internetinuosi, ji valgo, paskui ji sėdi prie kompo, aš vyną geriu, paskui ji eina į kambarį miegoti, aš baiginėju savo internetinius darbus. Rytoj daug dirbsiu, nežiūrint, kad sekmadienis, per ilgai ilsėjausi. Ketinu realizuoti tokią dvigubų bookmarkų sistemą, daug minčių, ketinimų galvoje. Sekmadienį čia turbūt geriausia dirbti, aplinkui nieko nevyksta, miestelis apmiręs. Dukrą išsiųsiu į kopas klaidžioti, o pats darbuosiuosi. Visos mudviejų kultūrinės programos bus kitą savaitę.

O bare vis futbolas. Kai įmuša golą, komentatorius rėkia kokias dvi minutes be pertraukos, kaip oro nepritrūksta?

Rodos, pradedu atsigauti po trijų dienų nostalgijos ir depresijos...