Žiema Gran Kanarijoje

įkvėpimo gaudytojo dienoraštis

atgal toliau Trisdešimt antroji diena 2010.02.21

Apsiniaukusi diena

« pradžion

pabaigon »

12:00

Skausmai vis neleidžia naktį užmigti, teko vėl žiūrėti filmus, klausytis apsakymų. Tie aruodai greit neišseks - atsivežtų filmų nei dešimtadalio nepražiūrėjau, audioknygų visai nedaug tepraklausiau. Dar turiu prisirašęs trijų paskutinių mėnesių LRT radijo spektaklių, radijo paskaitų, knygų skaitymų. Kad tik ausinės ausų nenuspaustų, ar aš ausinių nenugulčiau.

Atsibudęs galvojau, kad nebereikia mėtytis. Lieku čia dar mėnesiui, nebeieškau vietos kitur. Atvažiavau dirbti, o ne turistauti. Nereikia blaškytis, reikia susikaupti. Kelionėms po salą skirsiu dieną-dvi per savaitę, o kitada gyvensiu pagal nusistovėjusią dienotvarkę. Pasivaikščiojimo valandos užteks prasiblaškymui. Tokiu būdu gal pavyks atlikti numatytus darbus. Jei, sakysim, persikelčiau į tą nuostabųjį Las Palmasą, ar galėčiau rimtai dirbti? Savaitę reikėtų įsigyventi, į ritmą įsijausti. Dabar čia mano namai iki kovo pabaigos.

Kaip buvau planavęs, dukrą išsiunčiau į kopas, pats likau darbuotis. Dirbosi neblogai - vieną problemą išsprendžiau, dvi naujas radau.

Dukra grįžusi pasiskundė, kad saulės per mažai. Pataikė ant debesuotų dienų. Bet vis tiek įdegė - išlenda saulutė kartkartėmis, to ir užtenka šiaurietiškai odai. Sutarėm, kad jei rytoj bus saulėta, ji eis pliažintis toliau, jei apsiniaukę - važiuosim kur nors. Gal į Palmitos parką beždžionių, papūgų žiūrėti, gal į Puerto Mogan žvejų kaimelį, o gal net sostinėn susigundysim.

23:00

Vakarėjant nuėjau prie okeano. Kiekvieną metrą čia jau pažįstu. Niekas nesikeičia, tik žmogus, rodantis pirštu į dangų sėdi kitoje vietoje - maniau, kad bus pradingęs.

Baisiai lėtai stumiasi į priekį ispanų kalba. Beveik vietoje stovi. Ko norėti - tam skiriu tik 15 minučių kasdien, didžiąją to laiko dalį užima pereitų dalykų kartojimas. Norint labiau juntamo progreso, reikia bent porą valandų tam skirti ir būtinai kažkiek laiko bendrauti. Neišmoksiu čia ispaniškai. Reikės tęsti grįžus kurį laiką. Pasitobulinsiu paskui, kai vėl nukeliausiu kokiam mėnesiui į kokią ispaniškai kalbančią šalį. Bent pagrindai kažkokie bus.

Nuotaiką truputį pakėlė stabilus internetas bare. Futbolas baigėsi, žmonių mažai. Dukra grįžo iš vakarinio pasivaikščiojimo, daviau pasiinternetinti ir nusiunčiau miegoti. Pats sėdžiu prie neįdomaus dienoraščio, bet jis ir neturi būti įdomus. Čia tik minčių dėliojimo pratybos, šiandien nevykusios, kitą dieną pasiseks labiau.