00:00

Išaušo saulėtas rytas, bet dukra nusprendė nesipliažinti - vakar sugebėjo per daug įdegti. Šiandien bus ekskursijų diena. Tik iš pradžių reikia apsirūpinti provizija - šaldytuvas vėl tuščias. Todėl:

Pirmoji ekskursija. San Fernando supermarketai

Čia pigiau negu miesto pliažinių rajonų gastronomuose. Arčiausiai  namų "Mercadona", ten dažniausiai apsiperku. Palikom šią krautuvę pabaigai, nuėjom toliau. Užsukom į "Bellavista" prekybos centrą - tokį mini Akropolį. Jame yra "Superdino" gastronomas. ten patogu - pirkėjų mažai, nereikia stumdytis su vežimėliu. Perėjus į kitą gatvę negalima nepraeiti pro "Sparą" - bene didžiausią šio rajono supermarketą, sulindusį žemėn per du aukštus. Truputį praėjus į šoną pasiektume prekybos centrą "Ronda" - ten daugybė specializuotų maisto krautuvėlių - mėsinių, žuvinių, daržovinių. Man patiko indiška, kur nemažas visokios duonos pasirinkimas (paneer ir pan.) - vegetaro rojus, deja Vilniuje nieko panašaus dar neužtikau.

Kad trumpiau būtų nešti, apsipirkom Merkadonoje. Ką pirkom? Tą patį ir dar kai ko. Įdomesnis pirkinys - vietinis fermentuotas Valsequillo ožkos sūris. Ne visai ožkos, grynas būtų labai brangus. Tas kurį pirkom padarytas iš 40% karvės, 15% ožkos ir dar 1% avies pieno. Dar padažų visokiausių prisipirkom. Ir dar smulkiai pjaustyto svogūno šaldytų gabaliukų - daug darbo atkris salotas ruošiant, koks skonis bus - pamatysim.

Antroji ekskursija. Puerto de Mogán

Apie tą miestelį salos pietvakariuose daug kur gražiai rašo. Kodėl ten nenuvažiavus, autobusas veža nuo pat namų. Pusiaudienis, saulė kepina taip, kad be skrybėlės nei minutės. Štai ir autobusas Nr. 1 - neseniai juo važiavau iki pat vieno galo (Las Palmas), dabar važiuosim iki pat kito. Kelionė dviem už 7,6 euro.

Autostradą netrukus keičia vingiuotas kalnų kelias, vairuotojas persižegnoja prieš tunelius. Vaizdai fantastiški, gaila, fotografuoti sunku pro autobuso langą, net nebandau, žinau, kad nuotraukos neperteiks tokių laužytų erdvių. Statūs šlaitai apaugę viešbučių kompleksais kaip kelmai kempingrybiais.

Važiavom valandą vis sustodami pajūrio kurortuose. Pravažiavom plačiai pakrante išsidriekusį Arguineguín,  paskui Puerto Rico su uosto kranais, paskui Tauro ir Taurito prabangius pliažus su baseinais ir golfo aikštelėmis.

Mogano uostas knibždėte knibžda turistais. Bendras poilsiautojų skaičius čia, aišku, daug mažesnis negu gimtajame miestelyje, bet jie čia smarkiai susigrūdę, kaip mūsų Palangoj. Mažiukas pliažas su iš Afrikos atvežtu smėliu, jaukios gėlėmis apipintos gatvelės, beveik kiekviename name žuvies restoranėlis. Žvejų kaimelis, kaip mūsų Nida.

Nuėjom iki mažytės prieplaukos, išsiaiškinom, kad iš čia dažnai plaukioja kateriai su stiklo dugnais. Apžiūrėjau vieną tokį, nepamačiau jame stiklo dugno, nebent jis buvo antrame aukšte, kad būtų galima stebėti keleivius apatiniame denyje. Gal būt tokiu grįšime iki Puerto Riko (6 eurai žmogui į vieną pusę).

Žuvų kvapas mus atvedė prie turgelio, bet jis veikia tik rytais. Mus užkalbino mažo kateriuko savininkas Hansas, pasiūlė penkių valandų ekskursiją į jūrą delfinų pažiūrėti, jei pasiseks, ir banginių. Išvykos metu sustotume pasimaudyti grote, pavalgyti keptos žuvies. Kaina 50 eurų asmeniui, į ją įeina atvežimas iš namų bei parvežimas, alus, užkandžiai. Parodė nuotraukų albumą su išvykų vaizdais. Padėkojau Hansui už sugaištą laiką, paėmiau lankstinuką - kas žino, gal trečiadienį sumanysim paiškylauti vandenyne.

Matėm aplink plaukiojantį geltoną povandeninį laivą. Juo keliaujantys turistai, matyt, gali stebėti kas vyksta kokio metro gylyje. Palaukėm, kol submarinas atplauks į uostą ir išlips keleiviai. Jei jie atrodys linksmai nusiteikę, tai gal ir mes paplaukiosim. Keletas žmonių išlipo rimti, kažkaip susimąstę. Nebėjom arčiau. 

Būnant žvejų kaimelyje kaipgi neparagausi jūros gėrybių? Tų restoranėlių tokia daugybė, taip nelengva išsirinkti. Bet iš esmės visur tas pat, tad galima prisėsti bet kur, kur patiks. Vienoje vietoje atkreipiau dėmesį į meniu esantį žuvies gėrybių tapas (užkandžių) rinkinį - puiku, paragausim visko po truputį. Paslaugi šeimininkė su visais kalba vokiškai, aplinka vokiškai jauki, pasijutau lyg būčiau kur prie Bodensee¹ karštą vasaros popietę. Iš pradžių valgėm skanią žuvienę, paskui kibom į tą gėrybių rinkinį. Ant grotelių keptos mažos žuvytės, didesnės keptos žuvies gabalėliai, dar didesnės rūkytos žuvies griežinėliai, didelės krevetės, kalmaro žiedai, mūsų varlakaušių dydžio geldutės - visko po truputį. Vietinį koloritą suteikė kelios virtos bulvytės su padažu (papas arrugadas con mojo).

Paskui vaikščiojom gatvelėmis, kol aš pavargau. Buvom pralindę pro kažkokį aptvarą iš arčiau pažiūrėti, kaip bangos atsimuša į didžiulę uolą. Vaikščiojimas karštyje išsekino mane, nusprendėm traukti link namų. Plaukimas laivu mūsų nesugundė, grįžom autobusu. Pataikėm į ekspresą, parlėkėm staigiai. Atvežė į autobusų stotį prie Tropical prekybos centro. Nuo čia per visą miestą pradėjom paskutinę šios dienos ekskursiją.

Trečioji ekskursija. Jumbo prekybos ir pramogų centras

Kokių lauktuvių parvežti artimiesiems? Reikia paieškoti suvenyrų. Buvau girdėjęs, kad daugiausia jų pardavinėja Jumbo prekybos centre, tenai ir patraukėm. Dukra norėjo kažko konkretaus, aš tik idėjų ieškojau. Ilgai šliaužiojom vis prisėsdami pailsėti, kas vyno, kas ledų palaižyti. Tas trypinėjimas prie suvenyrų lentynų išvargino labiau, negu visa kelionė. Kelias valandas akys raibo, bet neužtikau nieko, apie ką pagalvočiau "va šito aš noriu". Dukra prisiprašė, kad nupirkčiau mažytį kvepalų buteliuką, brangų nesusvietnai. Gaila sunkiai uždirbtų eurų, bet viską atpirko jos džiaugsmas. Kad tik nereiktų to buteliuko palikti oro uoste, ji tik su rankiniu bagažu, o jame skysčių neleidžia vežtis.

Sau ir savo artimiesiems suvenyrų greičiausiai rasiu supermarkete, bet dar per anksti tuo rūpintis.

Grįžom vėlai, pavargę, internetą ir dienoraščio tvarkymą atidėjau rytojui.