Žiema Gran Kanarijoje

įkvėpimo gaudytojo dienoraštis

atgal toliau Trisdešimt ketvirtoji diena 2010.02.23

Pliažo žiurkė ir bulvytės

« pradžion

pabaigon »

12:00

Atguliau toks pavargęs, kad net pavyko visą naktį išmiegoti beveik neprabundant. Todėl ryte atsikėliau žvalus, pailsėjęs. Greitai papusryčiavom, dukra išbėgo į kopas, aš likau reikalų tvarkyti ir įkvėpimo gaudyti.

Prasitęsiau studijos nuomą dar vienam mėnesiui ir lyg akmuo nuo širdies nukrito. Nebereiks ieškoti, kur gyventi. Galėsiu visiškai susikoncentruoti kūrybiniam darbui. Aš jau čia savas, jaučiuosi kaip namie.

Besitvarkančios rytais senjoros paprašiau, kad pakeistų patalynę ir rankšluosčius. Pamiršo pakeisti pagalvės užvalkaliuką, nuėjau aiškintis. Ispaniškai, su gestais, žinoma, nes nemoku tiek tobulai kalbėti, nesugebu apibudinti patalynės sudedamųjų dalių be žodyno.

17:00

Šiandien darbinį garsinį foną man atliko Modern Jazz Quartet. "Tu midi ir ne Bacho klausaisi", nustebo grįžusi iš pliažo dukra, suklaidinta vibrafono garsų. Pasiūliau dar vieną pasivaikščiojimo maršrutą ir ji vėl išbėgo.

23:00

Aš išėjau saulės palydėti į pajūrį, o ką tik grįžusi dukra liko vakarienės ruošti. Šįvakar bus kanarietiškos bulvytės su visokiais padažais ir salotos.

Prie mano molo tarp akmenų šmėstelėjo žiurkė. Vėlu jau, žmonių beveik nėra. Atsisėdau, užsisvajojau. Nukreipiu akis žemyn, o ten ta žiurkė jau ieško kažko tarp bangų išplautų jūržolių. Pastebėjo kaip siekiu fotoaparato, šmurkšt į plyšį. Gal naktimis, kai žmonių nebelieka, čia pliažinasi žiurkės?

Receptas 09 - papas arrugadas con mojo

Tos bulvytės yra visur minavojamas autentiškas Kanarų salų patiekalas. Jų čia galima rasti dažnoje maitinimo įstaigoje, kaip užkandį ar garnyrą. Sako, ta bulvių rūšis kituose kraštuose neprigyja, Kristijonas nesėkmingai bandė jas užauginti savo sode Vilniuje.

Virti reikia neskustas, labai sūriame vandenyje. Tokiame sūriame, kad ant pateiktų į stalą bulvyčių vietomis baltuotų druskos šerkšnas. Tada valgant jų sūdyti, žinoma, nebereikia. Ir lupti nereikia, plonytės lupenos skaniai valgosi.

Prie bulvyčių visada pateikiamas padažas - žalias (mojo verde) arba raudonas (mojo picón). Deja, nepasakysiu, kaip tuos padažus pasidaryti - jų gauti galima tik čia, Kanarų salose, receptai saugomi paslaptyje. Galiu tik pasakyti, kad skonis savotiškas - raudonas neprimena nei kečupo, nei adžikos, žalias visai originalus. Tuos padažus pardavinėja net suvenyrų parduotuvėse mažuose stiklainėliuose.