12:00

Ir vėl išaušo gražus pavasario (vasaros, žiemos... koks skirtumas, čia nėra metų laikų) rytas, bet aš neskubėjau keltis, vis gulėjau ir galvojau, ar gerai padariau, kad jau antras mėnuo esu čia, Europos "Palangoj" o ne kur kitur, kur įdomiau turėtų būti. Gal Kanarus reikėjo pasilikti, kai man bus virš 75, kaip vokietukai daro... Bet ne nuotykių ar egzotikos atskridau čia ieškoti, o įkvėpimo, o tam tinka bet koks aplinkos pakeitimas. Be to savo sveikatos galimybes reikia išbandyti kokioje nors patogioje šalyje. Į Indiją paskui, rudenį. Taip pagalvojęs atsikėliau ir išsiviriau arbatos.

O gal ir čia ateina pavasaris - jau pastebėjau, kad Saulė leidžiasi kiek vėliau ir oras įkaitęs labiau. Tikiuosi nebus didelių karščių. Gerai, kad savo studijoje nuo jų galiu pasislėpti. Ji tik nuo triukšmo neapsaugo. Garso izoliacija čia panaši, kaip vienuolio Bertoldo Švarco vardo bendrabutyje Maskvoje, iš "12 kėdžių". Girdžiu, kaip už sienų kalbasi, indais barškina.

23:00

Dirbau užsidaręs iki keturių, paskui nusprendžiau pasnausti pliaže. Pasiėmiau skrybėlę nuo saulės, rankšluostį, vandens buteliuką, paskaityti. Užsigulėjau beskaitydamas jūros ošimo fone iki pusės septynių, vis dar karšta, +26. Besileidžiančios saulė viską taip gražiai apšviečia, negaliu atsidžiaugti.

Gavau iš dukros žinutę, kad ji sėkmingai grįžo namo. Gailisi, kad taip trumpai tepabuvo. Turi užtekti, negalima apleisti mokslų.

Geografinis nukrypimas Nr.1 - Kanarų salos

Kas iki šiol nežinot, kas yra tos Kanarų salos, skubėkit į Vikipediją, Googlą, arba skaitykit čia.

Pasaulio žemėlapyje arba didesniame gaublyje susiraskit Afriką ir už jos Šiaurės Vakarų (viršutinėje dalyje, kairėje pusėje) ieškokit salyno. Rasit nesunkiai, už kokio šimto kilometrų nuo Vakarų Sacharos krantų. Toliau atskirai apie didžiausias salas (iš dešinės į kairę).

Lanzarotė. Lava padengta vulkaninė sala. Visos Kanarų salos vulkaninės, bet čia yra apie 300 vulkanėlių. Todėl ją vadina Isla del Fuego - ugnies sala. Dėl to, kad geriamo vandens nėra, sala buvo mažai apgyvendinta, bet dabar jau ir ten pilna turistų. 

Fuerteventura. Arčiausiai Sacharos, todėl daug atpustyto smėlio kopų, mažai augmenijos. Besiganančių ožkų kol kas čia daugiau nei poilsiautojų.

Gran Canaria. Archipelago širdis, apie 1/3 salyno gyventojų čia susigrūdę (virš 800.000), o pridėjus turistus, gausis visada čia esant daugiau žmonių, negu visoje Lietuvoje. Ir aš esu salos Pietuose. Bet daugiau apie mano salą kitame geografiniame nukrypime, jei toks bus.

Tenerifė. Konkuruojanti Gran Kanarijai sala - tiek pat gyventojų ir turistų (lietuviai ir jų rytų kaimynai dažniau renkasi šią salą). Vienas ryškus pranašumas - įspūdingas Teidės ugnikalnis - aukščiausias kalnas Ispanijos teritorijoje - 3,7 km. - ten net sniego būna.

Gomera. Mažesnė apvali sala su unikaliais miškais ir gyventojais dar išsaugojusiais guančų švilpesių kalbą. Turistai čia atplaukia tik dienos ekskursijai iš kitų salų, todėl čia kiek ramiau.

La Palma. Šią miškais apaugusią kalnuotą salą drėkina upės su didžiuliais kriokliais, todėl ją vadina La isla Bonita - gražioji sala. Ji pati žaliausia salyne. Pliažų nėra, todėl poilsiautojų nedaug, tik trumpam užsukantys turistai.

Hierro. Labiausiai į Vakarus nutolusi nedidelė turizmo industrijos nesugadinta sala be pliažų. Apie 6000 gyventojų čia verčiasi žemdirbyste ir žvejyba.