Žiema Gran Kanarijoje

įkvėpimo gaudytojo dienoraštis

atgal toliau Keturiasdešimt antroji diena 2010.03.03

Babelio bokštas ir telefonų būdelės

« pradžion

pabaigon »

14:00

Atsibudęs ryte pasiklausiau ispanų kalbos pamokėlių ir vėl užmigau. Paskui atsibudau, truputį pagalvojau apie kažką ir vėl užmigau. Paskui vėl atsibudau ir vėl užmigau. Paskui atsibudęs pagalvojau, jog gal negerai tiek ilgai miegoti ir vėl užmigau. Paskui atsibudęs pagalvojau, kad gal ir neblogai pamiegoti, jei organizmas prašo to miego. Pažiūrėjau į laikrodį - jau dvylika. Atsikėliau arbatos virtis. Nebemiegosiu šiandien per siestą.

Beužsnūdinėdamas klausiausi kaip žmonės kalbasi už durų kieme. Daugiausiai girdėjosi ispanų, anglų, vokiečių ir visų skandinavų kalbos. Kartais kas nors prakalbdavo suomiškai, itališkai, prancūziškai, arabiškai. Gyvenu Babelio bokšte, man patinka tas "diversity".

Anglų kalba čia skamba visur, bet tikrų anglų nėra daug. Angliškai kalbasi vietiniai su skandinavais (vokiškai daugelis moka), vokietukai su jaunesniais skandinavais (senesni taip pat moka vokiškai), visi kiti su visais kitais, kas nemoka ispaniškai ar vokiškai. Tik labai retai pasigirsta tikra Queen English ar kokia nors tarmė. Kasdien einu pro "Big Ben" barą, kur renkasi anglai (jei iškaba nemeluoja, ten pilsto mano mėgstamą "John Smith"), bet ten beveik visada tuščia. Tušti ir airiški pabai, nors daug jų miestelio centre. Skaičiau, kad britai seniau buvo pagrindiniai salos poilsiautojai. O dar seniau, kai čia kurortų nebuvo, britai tvarkė visą salų pramonę. Ir mano miestelis turi jų vardą. Kur jie dabar? Užleido salą kitiems germanams, patys skraido žiemoti kitur.

Mano kaimynas airis, gyvenęs priešais, išsikraustė. Jo vietoje apsigyveno vokiečiai, labiau panašūs į Vokietijos turkus. Gal bus linksmiau.

Papaja, kurią neseniai buvau nusipirkęs, neatlaikė mano šaldytuvo klimato. Suminkštėjo visiškai, atrodo, bus supuvusi, teko išmesti. Svogūnai irgi apipuvo, bet svogūnų sriubai bus pats tas. Šiandien atsikratysiu visų daržovių. Šaldytuvas bus tik gerai įpakuotiems dalykams: gėrimams, padažams buteliukuose, sviestui ir sūriui dėžutėse. Daržoves geriau pirkti prieš pat darant salotas ar verdant sriubą.

23:00

Vėjo nėra, bet vakaras šaltokas ilgesniam gulėjimui smėlyje. Nors rodo +21. Pliažas pustuštis.

Ne kartą atkreipdavau dėmesį, kad gatvėse daugybė telefono būdelių. Jų nenugriovė išsivysčius mobiliam ryšiui, tomis būdelėmis dar daug kas naudojasi. Poilsiautojams iš jų daug pigiau skambinti namo į Vokietiją, negu iš savo mobilių. Ir vietiniai skambina iš būdelių, nelabai tais mobiliais naudojasi. Turi visi, bet neskambinėja taip, kaip pas mus. Gal dar ir todėl, jog šiose kalnuotose salose ne visur patikimas tas mobilus ryšys.

Mano mobilusis čia nuolat prisijungęs prie "Yoigo" tinklo. Tai neseniai Ispanijoje atsiradusi ryšio paslaugų įmonė, smarkiai išpopuliarėjusi dėl mažų kainų. Buvau begalvojęs įsigyti Yoigo sim kortelę - jie turi tokį patrauklų planą, kur gigabaitas GPRS kainuoja 30 eurų/mėn. Bet suabejojau, ar tas lėtas internetas bus nors kiek patikimesnis, negu mano bare. Pripratau prie to dozuoto interneto vakarais, kol kas užtenka.

Ir šio vakaro interneto-vyno dozė tuoj baigsis, eisiu gulti.