12:00

Atsibudęs tingėjau keltis, todėl ilgai gulėjau ir galvojau apie genus ir mutacijas. Įdomi tema pagalvojimui, bet nenorėjau visą dieną vien apie tai galvoti, todėl atsikėliau ir išsiviriau arbatos.

Vakar išvykę svečiai man paliko dovanų - mažytį maišelį Marijos žemės. Matyt, prieš išskrisdami Kaziuko mugėj pirko. Dabar galvoju, kur ją dėti, nesivešiu gi atgal. Jei palikčiau savo studijoje, naujieji jos gyventojai bandys tą žemę surūkyti ar susišniaukšti į nosį. Užsikrės paskui kokia lietuviška liga. Geriau iškratysiu kur ant palmės kieme šalimais. Nors palmės neauga Marijos žemėj, bet žiupsnelis neturėtų pakenkti.

Dar liko tuščias romo butelis. Nufotografavau ir išmečiau.

23:00

Šiandien dirbau be muzikos. Darbinį foną sudarė aplinkos garsai. Šiais laikais muzika mums skamba nuolat - nuo tada, kai atsirado radijo taškai "gavarilkos". Anksčiau skambėdavo tik per šventes. Atsitiktinai išgirsta muzika būdavo kaip šventė. Dabar tą šventę turim nuolatos. Gal tai gerai. Gal ateityje nuo kiekvieno girdėsis tylūs tylūs muzikos garsai - tokie vos jaučiami, kaip kvepalų dvelksmas. Tuos virpesius pajaus tik labai arti vienas kito būdami.

Savo apmąstymus apie visokius virpesius pratęsiau nuėjęs vakariniam pasivaikščiojimui prie vandenyno. Žiūrint į bangas daug dalykų ateina į galvą. Įdomu sekti bangų periodiškumą. Kartais didelė atūžianti ketera į nieką pavirsta nuslopinta priešpriešinės bangos. Kartais nedidelė bangelė toli sušlapina kranto smėlį.

Pakrantėje seniai pastebėjau įdomų dalyką - tam tikrose vietose daromi tam tikri veiksmai. Yra tokia vietelė netoli akmenų, kur nuolat kas nors stovi ant vienos kojos ar daro kitus jogos pratimus. Vis skirtingi žmonės. Kita vieta yra, kur vaikai (paaugliai) spardo kamuolį. Vis kiti. Nėra tos vietos kaip nors pažymėtos. Ir aš praeidamas pro jogos kampelį panorėjau ant vienos kojos pastovėti. Ir pastovėčiau, jei nebūtų man per sunku. Bet geriau paskaitysiu. Esu pradėjęs Ian Stewart "Figments of reality. The evolution of the curious mind".

Šiandien sunkiai sekėsi dirbti, tikiuosi rytoj labiau pasiseks. Bare vienos norvegės paklausiau, koks yra norvegų tautinis patiekalas. Mėsos kukuliukai, frikadelės, atsakė ji. O silkė, paklausiau aš. O, taip, ir silkė, atsakė ji. Dar ir lašiša.

Užvakar buvo vėsu, vakar karšta, šiandien vėsu, rytoj, matyt, vėlek bus karšta. Ir vėl tie pasikartojantys reiškiniai.