Šiandien niekur neisiu. Truputį pasijutau pavargęs nuo visokių įspūdžių, noriu ramios darbingos dienos be jokių nuotykių. Daug miegosiu. Paskaitinėsiu kažkiek.

Atsikėliau penktą giesmių paklausyti, pafilmavau apeigas iš balkono. Kitoje pusėje sikhai suimprovizavo mažytę šventyklėlę, maistą išdėliojo, žmonės pusryčiauti renkasi. Paskui dieną visai netoli pastebėjau mečetę, bet iš ten nesklinda rytais kvietimas melstis.

Nepatentuotas išradimas - portatyvinė atnaujinama šiukšlių dėžė:

Mano kambaryje nebuvo šiukšlių dėžės. Nepalietis patarnautojas sakė, kad šiukšles dėčiau terasoje-balkone, rytais jį išvalo. Seniau šiukšles suvyniodavau į popierių, ar į maišelį, jei toks atliekamas atsirasdavo. Bet kai įsigijau peilį ir pradėjsu bambalinius butelius skersti, pastebėjau, kad visai nebligai į prapjautą plyšį buitines atliekas kišti. Tokiu būdu dabar rytais prie savo durų palieku ne maišelius ar popieriaus paketus, o įdarytus butelius.

Nuėjau papietauti į lauko virtuvėlę priešais mano viešbutį. Nuolat stebiu, kaip ten vietiniai valgo sustoję, reikia ir man pabandyti. Paėmiau keletą skanių išsipūtusių puri blynų, dal lėkštelę (padažo iš ankštinių) ir truputėlį sūdytų aštrių daržovių. Už viską sumokėjau 10 rupijų (puslitį). Rodos, pasiekiau pigiausių pietų ribą. Labai skaniai ir sočiai pavalgiau.

Dar užsukau į supermarketą vaisių desertui nusipirkau už 80. Grįždamas atkreipiau dėmesį, kad prie daugelio viešbučių DX prirašyta, žinia, ten DX-ai gyvena.

Maniškiame nėra DX, ten vietiniai komandiruotieji apsistoja ir aš toks vienas prisiplakėlis.

Darbuojuosi savo balkono studijoje, bet labai lėtai, neproduktyviai kol kas. Baru savo kompiuką, ko jis toks neapsukrus. O lietuvišką tekstą rinkti didžiausia karonė. Tik atsijungi iš lietuvių kalbos skaičių surinkti, iškart į dokumentą įsiterpia svetimos kalbos tagai. Reikėjo pratintis prie "ąžerty", klaviatūros savo laiku, bet programuojant lietuviškų raidžių retai prireikia, o be Q ir W neapsieisi.

Paskambino Julija, ta iš Piterio, kur vakar susitikom, siūlo važiuoti Humayun's Tomb pasižiūrėti. Negaliu, darbų turiu, atsiprašau. Sumani mergička, neprapuls, pati viską susiras.

Vis išeinu į balkoną gatvės vaizdu atsigrožėti, kol dar čia gyvenu. Neatsistebiu laidais virš gatvės, kaip paprasta būtų čia antenas visokias išsikelti (nepaprasta suderinti, o licenziją gauti ypatingai sunku), pačiame miesto centre. Vien iš mano balkono prie pat mano durų keli leidai eina per gatvę nežinia kur.

Miesto paukščių čia mažiau, nei kokiam Londone ar Vilniuje. Varnų mačiau tik Connaught Place, balandžiai keli, užtat ereliai danguje sklando, ratus suka.

Indai labai spalvingi ir įvairūs. Prieš juos europiečiai atrodo tokie vienodi. Odos spalva vyrauja nuo baltos, kaip mano, iki juodos, vos ne kaip anglis. Baltaodžiai indai yra aukštesnės klasės, dažniausiai aukštesnės kastos. Tamsesni dirba juodesnius darbus. Patys juodžiausi dviratiniai rikšos ir ubagai. Indų filmuose tik baltesni vaidina, bent jau teigiamus herojus. Videoklipuose irgi tik balti. O gatvėse vaikšto daugiau tamsiaodžių. Pamatęs vos paslenkantį, susirietusį, lazda pasiramsčiuojantį nešvariu skuduru apsivyniojusį juodaodį, pagalvoju, kad aš kažkur Etiopijoje, o ne Indijoje.

Man atrodo, kad indai ir savo charakteriais įvairesni už europiečius, bet dar per mažai juos pažįstu.

Tie velorikšos taip įdomiai atrodo, norėčiau jų nuotraukų seriją padaryti, tik kad aš prastas fotografas.

Merginos ir moterys čia labai dailios. Manau, kad savo grožiui skiria daugiau dėmesio, nei europietės. Judesiai grakštūs, nepriekaištingai apsirėdžiusios, visos tokios simpatiškos, bet drovios. Pačios negražiausios, žemesnės kastos, labiau į čigones panašios, purvinesnės, bet vis tiek gražios. Tačiau apie moteris paskui, dabar darbuotis reikia.

Gaila, kad nespėjau nufotografuoti, kaip moksleivius pradinukus veža į mokyklą. Sugrūda juos į tokį gardelį, kaip viščiukus, prikabina prie dviračio ir tempia. Pirmom dienom jų nefotografavau, o dabar kažkodėl nesimato. Gal kitame mieste pavyks tokį momentą užfiksuoti.

Vakare vėl paskambino Julija iš Petrapilio, pakvietė nueiti kur pavalgyti. Aš kaip tik ruošiausi eiti vakarieniauti, tai susitikom prie Cafe Madan, ten turistai renkasi, ten jai ne taip aštru. Užsisakiau biriani - ryžiai tokie, kaip plovas, tik be mėsos, žinoma. Lassi buvo skanus, paėmiau dar vieną. Kai paklausiau kur rankas nusiplauti, parodė tokį berniuką gatvėję, kuris pila vandenį iš butelio ant klientų rankų. Gyva prausykla.

Dar visokių vaisių nematytų prisipirkau namo grįždamas. Kai kurie matyti didelių Maximų egzotiškų vaisių skyriuose, bet nė karto nebandyti.