Atsibudęs tingėjau keltis, gulėjau ir galvojau, kad ir šiandien norėčiau ramios dienos, dar ramesnės, negu vakar. Pasivaikščiosiu kiek ryte, visą dieną darbuosiuosi ant stogo, tik vakare prieš temstant vėl į miestą išlįsiu, ir tai neilgam. Taip ir padariau.

Rytinis pasivaikščiojimas geras dalykas. Viskas atrodo visiškai kitaip, negu pavakare. Apšvietimas kitoks, žmonės kiti, visų nuotaikos kitos.

Vakar vienas žmogus man buvo įbrukęs reklaminį lapelį apie užsilikusių hipių iš D. Britanijos laikomą kavinę "Green room", nusprendžiau aplankyti. Bet bijau eiti ta gatve, kur ta suvenyrų parduotuvė, kur man adapterį žadėjo sutaisyti. Labai ilgai reikės su jais bendrauti, aiškintis, nepatogu jau bus nieko nepirkti. Todėl nusileidau prie pat vandens, einu siaurute krantine, dhobi-wallah (skalbėjus) pafotografuodamas.

Žalias kambarys jaukus, staleliai prie krantinės, šeimininkai išbėgo manęs pasitikti. Klientų daugiau nėra, dar tik pusryčių metas, gal vakare susirinks. Ir aš pažadėjau vakare užsukti. Grįžtant prie mano viešbučio visi sveikinasi su manim, kaip su senu pažįstamu, klausinėja, kaip išsisprendė kompiuterinės problemos. Rodos, visas miestelis apie tai žino.

O toliau nieko įdomaus, ačiū Bramai (Visatos kūrėjui, kuris atlikęs savo darbą sėdi sustingęs nirvanoje, o jei ką veikia, tai tik mums nesuvokiamose dimensijose). Darbuojuosi sau retkarčiais pasikalbėdamas su čia užsukančiais mano naujais draugais - indų kilmės kanadiečiu jau antrus metus čia klaidžiojančiu ir ieškančiu savo šaknų, bei prancūzaite iš registratūros. Jie abu daug žino apie Gudžarato valstiją, duoda man naudingų patarimų. Sako, esu pirmas lietuvis šiame viešbutyje, o ir šiaip pirmas jų sutiktas lietuvis.

Prieš Saulei nusileidžiant vėl nuėjau į Green room, ir vėl buvau vienintelis klientas. Pavalgiau sūriu įdarytų koldūnų su daržovių salotomis (kaip jų pasiilgau...) ir išgėriau jų firminių sulčių iš kažkokių žalių vaisių ir mėtų. Malonus sulčių skonis laikėsi visą vakarą.

Dar užbėgau prie Maharadžos rūmų pasisveikinti su Maksu, arbatos pagėrėm.

Grįžau viešbutyn, krapštausi ant stogo, plepuosi su draugais. Ežero pakrantės apšviestos, gražu.

Viešbučio šeimininkas išmokė mane vieną dainelę:

Don't worry, no hurry,
eat chicken curry
no woman, no cry,
no chapati, no chai