Atsibudęs nusprendžiau: liksiu Diu. Užrenka bastytis, laikas pradėti sėslų gyvenimą, laikas darbą savo pagrindinį baigti. Belieka iširinkti kur apsistosiu: Super Silver prie turgaus, ar Palmių viešbutyje Nagoa pliaže. Pirmajame jau pagyvenau, reikia kelias dienas pabandyti antrąjį.

Šį rytą nuėjau pusryčiauti pas Harešą - lasi virtuozą. Vakar jis pakvietė pusryčiauti, sakė jie daro specialų paratha pusryčiams. Pabandžiau tą paratha - blynas čapati su daržovių įdaru.

Ryte Harešo nebuvo, berniukai man lassi padarė, nebuvo toks skanus. Per anksti atėjau, Harešas pasirodė man bepusryčiaujant, pasikalbėjom. Tas virtuozas gerai save išreklamavęs, jo triukus galima rasti YourTube, nedažnai Diu apsilankančių keliautojų dienoraščiuose. Ir aš apie jį jau buvau skaitęs prieš vykstant Indijon, bet specialiai neieškojau, netyčia atradau. Harešas atsispausdino gražių reklamų su politiniais veikėjais, Bolivudo žvaigždėmis.

Grįždamas pro turgų atkreipiau dėmesį į mūsuose nematytas daržoves: okrą ir raukšlėtus agurkus, kurių pavadinimo nežinau

Nusipirkau indišką prailgintuvą su saugikliais ir jungikliais. Pigaus nepirkau, bijau vienintelį kompo maitinimo adapterį sudeginti (tą, kur fakyras Udaipūre sukonstravo). Suplojau 150 rupijų (virš 8 lt). Turiu ir savo atsivežęs, ilgą ilgą, bet ten indiški trišakiai kištukai nelenda (to adapterio toks ir yra), o keitiklio iš 2 į 3 niekur pirkti neradau (atvirkščių 3 į 2 pilna).

Dar nusipirkau nedidelę kuprinėlę būsimoms kelių dienų išvykoms iš mano būsimosios bazės Diu. Į mažąją tašelę netelpa dantų šepetukai ir naktiniai marškiniai, o didžioji kuprinė tam netinka - per didelė ir jau plyšti pradėjo ties rankena, reikia pasaugoti, mažiau tampyti. Kuprinėlę pirkau pigią, tikriausiai ją išmesiu (ar ubagams atiduosiu) prieš išvykstant. Sumokėjau 150.

Po pietų tą kuprinėlę ir išbandžiau - įsidėjau į ją tašelę su kompu ir patraukiau į Nagoa pliažą susitarti dėl mano bandomojo apsigyvenimo Palmių viešbutyje savaitgalį. Buvau girdėjęs, kad į Nagoa reisiniai autobusai už 5 rupijas važinėja ketvirtą valandą. Nuėjau į stotį, ten administracija dirbo, tvarkaraštis šalia, nufotografavau, pasirodo daug kur autobusai iš čia važinėja. Paklausiau ar į Nagoa važiuoja, sako taip, ketvirtą važiuoja, bet šiandien nevažiuos. Teko rikšą samdytis, daug jų prie stoties būriuojasi. Pirmyn kainuoja 80, atgal 100, o jei vakare po šešių, gali ir 120 kainuoti.

Beeidamas į Palmių viešbutį vaikų klasę su mokytojomis nufotografavau. Vaikai su mokytojomis choru su manim pasisveikino, pamojavo.

Pakalbėjau su Palmių viešbučio vadybininku, susitarėm dėl kainos, jis liepė niekam nesakyti, kiek mano pragyvenimas čia kainuos, tai aš ir nerašau. Kol kas užsimokėjau už tris dienas pilnu tarifu pabandymui, įsikelsiu rytoj kokią dešimtą.

Dar po pliažą pabraidžiau, Dubčiko restorane alaus atsigėriau, į besileidžiančią Saulę pažiopsojau ir namo susiruošiau. Nuėjau tranzuoti. Ne dėl to, kad šimtinės gaila, už 7 km tai nėra toks jau baisus permokėjimas, tiesiog norėjau patikrinti tranzavimo galimybes, jaunystę prisiminti. Tiek daug motociklų važiuoja į Diu, nejaugi niekas manęs nepaims. Iš pradžių nestojo, nes aš neteisingoje kelio pusėje stovėjau. Perėjau į kairę, pribėgo vaikinukas, užšnekino. Jis iš Nepalo, čia uždarbiauja. Jis ir sustabdė man motociklą, nurūkom i Rytus. Motociklistas iš Radžastano, Diu užsiima vandens atrakcijų verslu (visokiais plaukiojančiais bananais, parašiutais ir pan.). Iki stoties nuvežė, iš ten įlankos krantine namo patraukiau.

Sutikau mano jau pažįstamą siuvėją dirbant. Prieš keturias einant į stotį visi buvo užsidarę, dabar, pusę aštuonių vakare dirba pilnu tempu. Tikrai norėčiau, kad man marškinius pasiūtum, sakau. Jis medžiagas parodė, išsirinkau tokią smulkiais langeliais. Išmatavo mane, duomenis į savo žurnalą užsirašė. Paprašiau, kad kišenėles pasiūtų užsegamas ne paprastomis sagomis, o spaustukais. Taip pat paprašiau specialios kišenėlės rašikliui. Viską užsirašė. Sako per tris dienas pasiūs. Už viską sumokėjau iš anksto 200 rupijų (11,5 Lt). Sakau, jei patiks, dar ką nors užsisakysiu, kokį indišką apdarą.

Ir vėl pas Harešą užsukau jo lassi pavalgyti. Grįžęs pradėjau žiūrėti Steveno Strogatzo 24 paskaitų ciklą apie chaosą, seniai ketinau peržiūrėti, vis laiko nerasdavau. Užsnūdau bežiūrėdamas, prižadino sprogimas. Petardą numetė, vestuvės. Muzika pasigirdo, vis garsyn, vis artėja eisena. Nufilmavau pro langą.