Anksti ryte prižadino būgnų garsai - vakarykštė vestuvių eisena vėl artėja prie mano langų. Dar sykį nufilmavau, apšvietimas geresnis nei vakar. Pirmieji eina vaikai su būgnais. Po jų šokantys jaunuoliai. Po jų vienas veža karučius su garsiakalbiais, kitas viena ranka nešasi laidu prijungtą klaviatūrą, kita ranka spaudo jos klavišus. Po jų išpuoštas jaunikis joja ant balto išpuošto žirgo. Po jo nuotaka joja ant kito žirgo, ją šalia einantis giminaitis prilaiko, kitas jos žirgą veda. Po jų eina moterys šventiškais paauksuotais sariais pasipuošusios. Po jų beveik niekas nebeina, tik keli žiopliai. Ta eisena labai lėtai juda, sustoja prie dažno namo, matyt, kur pažįstami gyvena. Įsivaizduoju, kaip kenčia jaunasis, o ypač jaunoji. Čia jau kokia penkta mano matyta vestuvių eisena. Gal kada ir pačiam pasiseks vestuvėse sudalyvauti... O gal savąsias čia atšvęsiu...

Laikinai atsisveikinau su Super Siver šeimininku, jis pažadėjo mano kambario niekam neduoti nuo pirmadienio. Vakar buvau davęs kelnes išskalbti, matau, jos dar neskalbtos resepšene mėtosi. Nieko baisaus, pasiimsiu pirmadienį grįžęs, pliaže vien su šortais apsieisiu. Palikau trumpam savo čemodanus, išėjau papusryčiauti. Valgiau pas Harešą, geresnės vietelės kol kas nesusiradau.

Atkreipiau dėmesį į vieną Indijos savybę: įėjimai į turgus, parkus, apžvalgos aikšteles, yra padaryti taip, kad negalėtų veržtis minia - visur turniketai įtaisyti, besisukantys varteliai, ar kokie kiti specialūs susiaurintojai

Rikša nuvežė iki pat Palmių viešbučio, paprašė 150. Įsikūriau kambaryje Nr. 111. Gana jauki buveinė.

Pusiau europietiškas modernizuotas švarus tualetas - tai gerai, nėra šilto vandens - blogai, žadėjo nešioti karštą vandenį kibirais - tai gerai, kambario asla grubi betoninė, basas kojas susitepsi - tai blogai, net du staleliai kambaryje - tai gerai, bet per žemi - blogai, bet galima vieną ant kito užkrauti -tai gerai, bet tada per aukšta konstrukcija gaunasi - blogai, televizorius veikiantis su daug kanalų - nei gerai, nei blogai, ventiliatorius preciziškai reguliuojasi - gerai, internetas vos vos veikia (iki 10 kBps) - blogai, klozeto ir kriauklės spalva dera su mano mobilaus telefono spalva - gerai. Ir dar turiu nuosavą verandą ("krylco", kaip rusai sako), iš jos toks kiemas atsiveria: Ir vandenynas už keliasdešimt metrų.

Bet mėnesio nuoma dvigubai brangesnė už Super Silver. Bet čia jūra, palmės, o ten turgus. Sunku apsispręsti, kur likti. Pagyvensim - pamatysim.

Iš mano naujosios SIM kortelės nebegalima Lietuvon visai prisiskambinti, įsidėjau senąją Delyje įsigytą. Bet joje kreditų beveik nelikę. O šiandien penktadienis. Neaišku, ar dirbs kas rytoj. Reikėtų į Diu dar nuvažiuoti. Tuo pačiu bankomatą buvau užmiršęs aplankyti, rupijos baigiasi. Nulėkiau su rikša už 100 per ketvirtį valandos. Nuėjau į A to Z, sakau padėkit dar kartą, daviau 500. Papildysim valandos bėgyje, sako, gali eiti savo reikalais. Pamačiau rodyklę į piceriją, nuėjau picos pavalgyti. Suvalgiau storą picą su žuvies gabaliukais už 80.

Vėl į stotį nuėjau, kaip tik keturios, ir administracija dirba. Administratorius sako, kad autobusas ketvirtą važiuoja, bet šiandien nebus. Nusprendžiau patranzuoti, prisivažinėjau jau su rikšom. Einu sau į Vakarus ranką kilnodamas, traktoriai tik stoja, bet į Nagoa nevažiuoja. Kur visi motociklai dingo? Tik kokį kilometrą paėjus sustojo tokia balta nauja mašinytė. "marė Nagoa džaučė", sakau gudžaratiškai, jau moku keletą žodžių. Nuvežė mane iki vietos. Švaru mašinytėje, grindys laikraščiais užtiestos, kad keleiviai savo mėšlinais gavnostopais nepriterliotų. Vairuotojas verslininkas iš Mumbajaus, čia atostogauja.

Pliažo užeigoje pavalgiau raita - daržovių, rūgpienio ir varškės gabaliukų mišinio. Skanu, ir prie alaus tinka.

Mano verandoje yra dvi plastmasinės kėdės. Jei ant vienos tinkamą lentą tinkamai uždėčiau, tinkamo aukščio darbastalis gautųsi. Pasigavau vadybininką, išaiškinau, ko man reikia. Supratingas vaikis atsirado, netrukus lentgalį atnešė, įstaisiau savo darbo vietą panašią, kaip Delyje turėjau.

Sutemus atšalo, kieme laužą sukrovė, viešbučio personalas (jo daugiau, negu gyventojų) pasišildyti susirinko. Visai jau įvakarojus juos pakeitė viešbučio svečiai - keletas prancūzų. Pastebėjau, kad šios šalies gyventojų daugiausia Diu, matyt Prancūzijoje kažkokia turizmo agentūra Diu specializuojasi. Aš kol kas nėjau su jais pažindintis. Lasi užsisakiau viešbučio restoranėlyje, tokia mano pasninko vakarienė.

Štai koks gražus vabzdys maldininkas atskrido patikrinti mano kelionės biudžeto suvesto į Excelį:

Truputį pikta, kad mano Delio Airtel sąskaitos taip ir nepapildė. Ryšio galimybės su Lietuva vis mažėja, beliks tik internetas, ir tas neaišku, kiek beišsilaikys...