Mano Indija MMX+

įkvėpimo gaudytojo dienoraštis

atgal toliau Trisdešimt aštuntoji diena 2010.12.14

Telekomunikacijos tinklų tyrinėjimai

« pradžion

pabaigon »

Maniau šiandien gerai padirbėsiu, bet pusdienį sugaišau telekomunikacinėms problemoms spręsti.

Iš pradžių nuėjau į AtoZ kontorą, ji dirbo šiandien. Pabandė dar kartą papildyti mano Delio AirTel kreditus, nepavyko. Pas juos ant sienos didelėm raidėm užrašyta, kad jie papildo SIM korteles iš visos Indijos per kelias sekundes. Ne viskas teisinga, kas parašyta, bandau juokauti. Darbuotojas juokų nesuprato, supykęs pradėjo aiškinti, jog čia tik AirTel problemos, jis iš to nieko neuždirba, o dešimtis rupijų leidinėja skambinėdamas į visokias AirTel atstovybes tam, kad man padėti. Grąžino tuos 500 rupijų, kur buvau dar šeštadienį davęs. Nenoriu pyktis, dar čia ketinu bilietus traukiniui į Čenajų pirkti, Diu niekur kitur traukinio bilietų nerezervuoja, Amdavade bus per vėlu. Todėl atsiprašiau už savo pajuokavimą, padėkojau už sugaištą dėl manęs laiką, norėjau kažkiek sumokėti už darbuotojo telefono skambučius, bet pinigų iš manęs neėmė.

Vakar įsigyta Tata Docomo SIM kortelė visai nesiuntinėja ir nepriiminėja SMS iš Lietuvos. Taip pat neprisijungia prie interneto. Užtat skambinti su ja galiu visur, net į Lietuvos mobilius (ne iš karto, bet po keleto bandymų pavyksta).

Pabandžiau dar vieną šansą - nuėjau į vakar užtuktą Vodafone kontorą. Nepuoliau pirkti kreditų iš karto, tik už kortelę sumokėjau ir pamėginau skambinti. Prisiskambinau iš karto ir į stacionarius, ir į mobilius Lietuvos telefonus. Pabandžiau žinutes rašyti - nueina, ir atsakymus gavau. Stebuklas. Iškart įsigijau kreditų už 500 rupijų. Po to ilgai bandėm prisijungti prie interneto. Vadybininkas vis skambinėjo į Vodafone pagalbos centrą, siuntinėjosi visokius skriptus, po valandos telefonas jau gaudo internetą. Bet mano kompas jo kaip modemo nepanaudoja. Prie tinklo prisijungia, prie interneto ne. Ilgai ilgai krapštėmės su telefonu ir kompu, pasidavėm.

Gerai, kad turiu dar vieną seną telefoną Nokia 6151, į ją įsidėjau Tata Docomo kortelę ir vakare nuėjau į jos kontorą aiškintis, gal jie padės per jų kortelę prisijungti prie interneto, esu juk susimokėjęs už 2 GB. Ten subėgo berniukai, vienas pasikrapštė su telefonu, kitas man visokius kompo nustatymus diktuoja. Nepraėjo nei valanda, ir aš jau prisijungęs. Tiesa, greitis visai silpnas, kokie 5 kBps, ir trūkinėja vis. Bet veikia. Bet žinučių nesiuntinėja, anei priiminėja. Dėl to nesu visai laimingas, pasakiau vadybininkui. Tas žadėjo parašyti skundą savo kompanijos viršininkams, kodėl jie tokios svarbios Lietuvos šalies tinklų operatorius ignoruoja, dėl SMS tarnybos nesugeba susitarti.

Taigi, jau turiu penkias indiškas SIM korteles, su malonumu jas pristatau:

Pirmoji AirTel SIM kortelė

įsigyta Delyje pirmosiomis dienomis. Daug kartų papildyta, iš jos visur prisiskambindavau, kol buvau Delyje ir Udaipure. Amdavade bandant skambinti į mobilius pranešdavo, kad visos linijos užimtos. Į stacionarius prisiskambindavau. SMS žinutės išeidavo ir ateidavo visur. Bet Amdavade prasidėjo sunkumai su kreditų papildymu, Diu pavyko tik vieną katą, vėliau po daugybės bandymų pasiduota. Veravale norint ją papildyti reikia turėti pasą su registracijos adresu. Dabar ši kortelė ilsisi ramybėje, praverstų nebent, jei į Delį grįžčiau.

Antroji Reliance SIM kortelė

skirta ne skambinimui, bet internetui, todėl ji įdėta ne į telefoną, o į USB įrenginį. Greitas internetas kai kuriose vietose (Delyje ir Amdavade), bet labai brangus. Galiojimo laikas baigėsi gruodžio 13, nebeprasitęsiau, bandau išsiversti pigiau per mobilių telefoną, juolab greičiai Diu tokie patys GPRSiniai.

Trečioji Airtel SIM kortelė

įsigyta, kaip alternatyvi pirmajai, kad galėčiau visur čia ją pasipildyti. Pasipildyti turbūt galiu, bet jau nuo antros dienos niekur negaliu paskambinti, nei žinučių rašyti. Užtat neblogai veikia jos specialus GPRS planas - už 100 rs turiu 2 GB mėnesiui, greičiai Diu kaip ir su Reliance prietaisu. Kol kas tai mano pagrindinis būdas jungtis prie interneto.

Ketvirtoji Tata Docomo SIM kortelė

tinka skambinti ne tik į fiksuotus, bet ir į mobilius tinklus. SMS žinučių nesiuntinėja ir nepriiminėja į jokius Lietuvos tinklus. Ta japonų Tata Docomo kompanija siūlo intriguojantį GPRS planą - 6 GB už 100 rupijų. Aš paėmiau 2 GB už 50, kartu su Airtelio kortele turėtų užtekti. Tik greitis ir patikimumas mažesnis.

Penktoji Vodafone SIM kortelė

įsigyta ieškant būdų SMS žinutėms siuntinėti. Tai universaliausia tarnyba Diu: viską galiu daryti, išskyrus internetą. Ją kol kas ir turiu įsidėjęs į savo pagrindinį Nokia E63, o kitą Nokia naudoju kaip modemą arba eksperimentams su įvairiomis SIM kortelėmis.

Iki pilno komplekto dar betrūksta BSNL - valstybinės telekomunikacijų įmonės - SIM kortelės. Tačiau sako, kad šios tarnybos aptarnavimo lygis beviltiškas - pagalbos nesusilauksi. Nors ji ir gaudo ryšį atokiausiuose Indijos kampeliuose, įskaitant ir Himalajų alpinistų takus.

Jei dar taip kaitaliosiu SIM korteles, specialiosios tarnybos gali manim susidomėti.

Tarp Vodofono ir Tatos vizitų pasivaikštinėjau sąsiaurio pakrante, besileidžiančia Saule pasidžiaugiau. Po mažiuką miesto uostą pavaikščiojau, laivus pafotografavau

Diu senamiestis virsta mano namais. Jau gerai pažįstu savo rajoną maždaug 100 metrų spinduliu aplink savo viešbutį. Toliau pažįstu taip pat, bet ne kiekvieną namą, klaidžiomis gatvelėmis galiu galiu kur ir nugrybauti.

Vienoje krautuvėlėje radau prieskoniuose marinuotų mango. Puikus užkandis.

Šitas mano dienoraštis nepretenduoja į kelionių po Indiją vadovą. Čia yra ir netikslumų ir klaidų. Čia tik subjektyvūs pastebėjimai ir asmeniniai išgyvenimai - tai, kas tuo metu šovė į galvą. Jei norite parašyti atsiliepimą, spauskite čia...