Geografinis nukrypimas Nr 1. Visa Indija

Čia pasistengiau sužymėti svarbiausias Indijos vietas, gal būt dar svarbesnės liko nepažymėtos. Trumpas subjektyvus sąrašas, nesiremiu jokiais šaltiniais, tik tuo, kas užsiliko galvoje iš bendro išsilavinimo, ankstesnių paskaitinėjimų ir jau atsiradusios mažytės patirties.

1. Delis. Sostinė. Daugumos keliautojų vartai į Indiją. Čia atbūnamas karantinas, persergamas kultūrinis šokas ir viduriavimas. Visi sakė, kad išprotėsiu čia užsibuvęs, nors man patiko. Yra kas veikti visą mėnesį ir daugiau.
2. Agra. Tadž Mahalas. Turistų melžimo sostinė.
3. Radžastanas. Bene turistiškiausia Indijos vieta, nes radžputai puoselėja senas tradicijos. Čia visko yra: džiunglių, ir dykumų, rūmų ir tvirtovių, dramblių, ir kupranugarių, visų rūšių šventyklų, ašramų, jogų, dervišų, fakyrų, džainistų, gyvačių kerėtojų, visokiausių šarlatanų ir sukčių, burtininkų ir šiaip šventų žmonių.
4. Gudžaratas. Gausiai apgyvendinta ir smarkiai išvystyta valstija, bet turistų mažai lankoma. Čia galioja Sausas Įstatymas.
5. Mumbajus, arba Bombėjus. Didžiausias Indijos mietas, vienas didžiausių Pasaulyje. Brangiausias Indijos miestas. Prabanga ir lūšnynai. Bolivudas (nors, sako, kino industrija persikelia į Čenajų). Indiškos popsos sostinė.
6. Goa. Jauki buvusi Portugalijos kolonija pastaraisiais dešimtmečiais išvirto į Palangą, greičiau į Jaltą arba Sočį. Pusė poilsiautojų - naujieji rusai. Gera vieta tiems, kam nereikia Indijos, o tik pasitūsuoti pliaže su linksma kompanija.
7. Kerala. Vis dar nesugadinti pajūriai, kokoso palmių giraitės, žvejų kaimeliai. Galima savaitėmis plaukioti pintais laivais kanalais šalia jūros.
8. Čenajus, arba Madrasas. Dar vienas didmiestis su tarptautiniu oro uostu. Sako, čia nėra kas veikti. Pamatysim.
9. Puttaparthi. Miestelis Andra Pradešo valstijos pakraštyje. Čia yra ašramas, į kurį suplaukia tūkstančiai davatkėlių iš Lietuvos ir Rusijos pamatyti Sai Babos. Ne tikrojo Sai Babos, gimusio Širdi mieste ir gyvenusio XIX-XX amžiuose, o Sathya Sai Babos - labai prieštaringos ir neaiškios asmenybės.
10. Kolkata, arba Kalkuta. Sako, čia yra skurdo sostinė, Pasaulio kloaka. Čia dar išliko pėstieji rikšos, neišgalintys įsigyti dviračių ir traukiantys vežimėlius savo basom kojom. Čia vargšus bandė gelbėti Motina Teresė.
11. Dradžilingas. Atgaivos kampelis Himalajų papėdėje. Čia nekaršta, grynas gaivus oras, turistai po arbatos plantacijas senovišku traukinuku siaurais bėgiais važinėja.
12. Varanasi, kitaip Benares. Dvasinė induizmo ir indiškos klasikinės muzikos sostinė. Sako, čia ir yra tikroji Indija. Čia žmonės ateina numirti prie šventosios Gango upės, o turistai važiuoja pafotografuoti, kaip tuos žmones degina.
13. Khadžuraho. Turistai čia veržiasi pasižiūrėti Kamasutros scenų, iškaltų ant šventyklų sienų.
14. Pendžabas. Derlingas penkių upių slėnis su savita musulmoniška-induistine-sikhų kultūra. Didesnė Pendžabo dalis atiteko Pakistanui. Indiškoje dalyje liko Armitsaras - šventas sikhų miestas su Auksine šventykla. Dar čia turistai atvažiuoja pažiopsoti į įspūdingą sargybų pasikeitimą Indijos - Pakistano pasienio poste.
15. Dharamsala. Indijos Tibetas. Čia Jo Šventenybė Dalai Lama tremtyje apsistojęs. Turistų būriai traukia jo pasižiūrėti.
16. Kašmyras. Vienintelė valstija, kur daugumą sudaro musulmonai. Turistams nerekomenduoja čia vykti, nes dažnai atsinaujina Indijos-Pakistano karo veiksmai. Kai nekariauja, čia turėtų būti labai įdomu apsilankyti: Srinagaras su plaukiojančiais namais, Tibeto budistų vienuolynai Ladake, dar mažai kam žinomas Baltistanas, rodos aplankytas Mato Šalčiaus.
17. Šiaurės Rytų valstijos. Sako, čia siautėja separatistai, todėl turistų beveik nėra. Reikia specialių leidimų, į kai kurias pasienio su Njanma (Birma) valstijas tuos leidimus sunku gauti. Čia gyvena daug unikalios kultūros tautų. Keista, bet čia vyrauja krikščionybė, misionieriai kadaise gerai padirbėjo. Labai labai norėčiau čia pakeliauti.
18. Andamanų salos. Dar visai neseniai buvo neprieinamos užsieniečiams, dabar išsivystė tarptautinis turizmas. Pliažininkų ir daiverių rojus. Dar yra užsilikusių tautelių, gyvenančių akmens amžiuje. Viena sala visiškai izoliuota, kad tie unikalūs paleolito žmones neišmirtų dėl užneštų ligų. Tą salą saugo karinis laivynas. Piečiau Nikobarų salos, daugiausiai negyvenamos, bet ten karinės bazės, ten užsieniečiams patekti labai sudėtinga.