Vakar vakare australietis pasakojo, kaip prieš dvi savaites jis Udaipūre pro viešbučio langą stebėjo riaušes. Buvo musulmonų šventė, ėjo procesija, nešė bokštą su žibintais (tokį reginį aš ir pats stebėjau pro savo langą, maniau, čia aukų rinkimas naujos mečetės statybai). Į minią įsiveržė smogikai su lazdomis ir visus talžyti pradėjo. Sako šešis negyvai uždaužė. Paskui per pirmą apklausą vienas liudininkas parodė į vieną mafijozą, kurį matė besišvaistantį lazda ir už tai, kad paliudijo buvo ten pat vietoj papjautas. Sako tokie dalykai vyksta ne tik tarp indusų ir musulmonų, bet ir tarp skirtingų kastų.

Kaip visada nuėjau pusryčiauti pas Harešą, jis man kaip visada padarė skanų lassi. Man besimėgaujant prie Harešo priėjo grupelė aukso grandinėmis apsikabinėjusių vyrukų, gana grėsmingai atrodančių. Harešas jiems pundelį pinigų davė. Vienas pamatė, kad aš žiūriu, priėjo ir paklausė ar viskas okei. Viskas okei, sakau aš. Paskui ta gauja nuėjo reketuoti kitų užeigų.

Šiandien paskambino iš Tata-Docomo kontoros ir pasakė, kad aš turiu atnešti jiems savo pasą, jiems reikia kopijos to puslapio, kur mano adresas įrašytas. Nėra adresų mūsų pasuose, sakau. Jie nepatikėjo, vis tiek liepė pasą atnešti, kitaip mano numerį atjungs. Ir tegul, aš vis tiek Airtelį naudoju internetui, o skambinimui Vodafone, jie nieko neprašo kol kas.

Šiandien daug ir sėkmingai padirbėjau, likau savim patenkintas, nuėjau prie jūros, pakeliui pasisveikinau su povu, kiaulėm, paršais ir paršeliais.

Šiandien daug policijos mašinų važinėja po miestą, nes Indijos prezidentas atvažiuoja į Diu, jis čia visą savaitę praleis. Puiku, elektra neturėtų dingti. Ir tai dar kartą įrodo, kad šitas miestas turi didelę perspektyvą.

Šiandien pirmą kartą dangus ne visai giedras, truputį apsinešęs. Vis tiek šviesiau, negu eilinę vasaros dieną Lietuvoj. Dėl to apsiniaukimo besileidžianti Saulė buvo raudona, kitokia, negu vakar.

Grįždamas susitikau su čeku iš mūsų kompanijos, jį visi vadina Radž. Parėjome į Nilešo viešbutį, ten kieme Deividas jau sėdėjo, sausainiais šunelius šėrė. Užlipau viršun. Mūsų kompanija pasipildė dar dviem kanadiečiais. O Anandas man žadėjo gauti atviruką su Diu. O Elodi man kalėdines nuotraukas rytoj įrašys, ji ten labai gražiai prifotografavo, ne taip, kaip aš. O izraeliečio vardas Danielius. O Mičiko rytoj išvažiuoja, liks tik viena japonė Eriko. O Bupadas ketina mus nuvežti į džiungles ryt arba poryt. Tikriausiai į Sasan Giro draustinį, ten vieninteliai Azijos liūtai išlikę.