Šiandien susigriebiau, kad tuoj metai baigsis. Tos metų paskutinės dienos visaip švenčianos Lietuvoj, o čia eilinė savaitė. Esu sau prisižadėjęs baigti šiemet vieną darbą, tai tuo teks užsiimti intensyviau, kad spėčiau, dienoraščiui skirsiu mažiau laiko, tik nuotraukas sumesiu, rašysiu nedaug.

Aplankiau šiom dienom vykstančią rankdarbių mugę, šiek tiek pripirkau papuošalų, būdingų šiam regionui. Buvo gražių Sauraštros tautinių moteriškų sijonų, bet aš visai nemoku pirkti drabužių moterims, dažniausiai nepataikau.

Pavakare nuėjau į fortą, seniai čia bebuvau, daug liko neapžiūrėta. Ir dabar nespėjau visko apžiūrėti, šeštą valandą visus lankytojus pradėjo lauk varyti.

Forto prieigose pastebėjau, kad vietoj eglutės čia Kalėdoms tokį medį puošia:

Grįžau namo anksčiau, padirbėjau prieš lipant ant Nilešo stogo. Naujienos iš gerosios kompanijos: prezidentės vizito proga rytoj Džalandaro ir aplinkiniai pliažai bus uždaryti, tad Naujuosius metus teks švęsti ant stogo, ne lauke, kaip planavom. Senesniojo švedo vardas Torben. Tie du vakarykščiai hipiai ne iš Vokietijos, o iš Šveicarijos. Vyro vardas Feliksas, moters dar nežinau. Jie bus su mumis rytoj. Kompanija šį vakarą dar pasipildė 4 žmonėm: dviem belgėm iš Antverpeno (labai aktyviai bendraujančios mergaitės, su vienais angliškai, su kitais prancūziškai, su kitais vokiškai, tarpusavyje flamiškai, vienos jų vardas Marija, kitos neprisimenu) ir italų porele iš Neapolio.. Rytoj bus tiek daug žmonių, kad sunkiai tilpsim prie mūsų didelio stalo.

Išbandžiau vietinį džino-citrinų gėrimą. Geriau portveinas, ir pigiau.

Dar pastebėjau, kad ant banknotų dažnai būna kažkas užrašyta. Matyt, taip mėgsta juos pažymėti.

Einu darbų baigti, rytoj vakare nebus kada darbuotis.