Atsibudau savo Super Sidabro Namuose Diu. Pagalvojau, kad ta mano ekspedicija labai pavyko, man patiko keliauti iš miestelio į miestelį, niekur nebuvo didelių rūpesčių ar kokio diskomforto, laiko gaišaties, ar pinigų švaistymo. Taip galima ilgai keliauti. Indija pritaikyta tokioms klajonėms, transportas pigus ir puikiai išvystytas, visur lengvai galima rasti nebrangią nakvynę.

Tačiau ilgai taip bekeliaujant pradeda atbukti dėmesys, pradedi nebepastebėti įdomių dalykų. Todėl pasibasčius savaitę reikia kur nors apsistoti nors kelioms dienoms ir pailsėti. Mano idealus savaitės grafikas būtų toks: keturios dienos kelionių, trys poilsio. Mėnesį taip pakeliavus reikia apsistoti dviem mėnesiams vienoje vietoje (arba grįžti į gimtinę), užbaigti visokius neužbaigtus darbus, pradėti naujus. Per du mėnesius jau galima pažinti vietą, pramokti kalbą, pasijausti ne tokiu svetimu tarp vietinių. Paskui vėl į kelią, kol dūšia nerami šaukia, kol Pasaulis įdomus.

Diu miestelį jau pažįstu neblogai, mane čia irgi daug kas pažįsta. Išėjus ryte pasivaikščioti sveikinasi visi, klausia, kur prapuolęs buvau. Užsukau į CD krautuvėlę prie turgaus, ten visada savo Vodafone sąskaitą pasipildau. Nufotografavau gudžaratiškus diskus, daugelį veikėjų, žvaigždžių ir personažų jau pažįstu.

Tas bankomatas, iš kurio visada pinigus imdavau, mano kreditinės nebenori pripažinti. Kiek nusiminiau, dėl to mane suerzino vis prieinantys ir pinigų prašantys žmonės. Vieną moteriškę net apibariau truputį. Nors man pačiam gali neužilgo tekti pinigų prašinėti. Jau ne, geriau ištiesiu kojas, negu ištiesiu ranką.

Beslampinėjant prie manęs privažiavo motoroleriu švedas ir pasakė, kad vakare apie septintą manęs ant stogo lauks jis ir Anandas.

Išėjau vakare pasivaikščioti. Pakeliui prie miesto sienos, pakeliui į Džalandaro pliažą, kaip visada kriketą žaidžia, kaip visada bijau, kad man kamuoliukas į galvą nepataikytų. Užsukau į La Dolce Vita pavakarieniauti, ten skanių bulvių su kmynais (alū džira) su lassi pavalgiau, šaltos kavos atsigėriau.

Užlipau ant stogo, išgėriau arbatos, paplepėjau su Anandu, švedui muzikos daviau įsirašyti. Buvo ir Sofija, baškirė iš Ufos. Susipažinau su gražuole amerikiete iš NY kilusia, joje visos Pasaulio rasės atsispindi, ypatingai gražus derinys. Joje yra kažko azijietiško, afrikietiško, europietiško, net polinezietiško. Ji biologė, išmaišiusi visas Ramiojo vandenyno salas, kai nekeliauja, gyvena Havajuose ir Aliaskoje. Kur vis dėl to, klausiu, Havajuose, ar Aliaskoje. Ir ten, ir ten, sako. Žiemą Havajuose, vasara Aliaskoje dažniausiai. Darbą taip jai pavyko susitvarkyti. Jauna dar, bet labai protinga. Trečias mėnuo bastosi po Indiją, kaip ir aš, bet skirtingai, negu aš, jau pramoko hindi kalbą ir su padavėju kalbasi hindi-gudžarathi mišiniu.