Kasdien Haroldo namuose esu supažindinamas su Šri Lankos virtuvės ypatybėmis. Šį rytą gavau ryžių miltų makaronėlių su dviem papildais: dar iš Indijos pažįstama žirnių tyre Dhal ir grynai vietiniu sausoku mišiniu iš kokoso riešutų drožlių, pipirų, daugybės prieskonių, rodos, Sambol vadinasi, dar pasitikslinsiu.

Šiandien nusprendžiau prie jūros nuvažiuoti. Arčiausiai Gampahos yra Negombo kurortas. Triratis už 70 rupijų (1,6 Lt) nugabeno mane į stotį tiesiai prie beišvažiuojančio į Negombą autobuso. Už valandą važiavimo labai mažai tesumokėjau, nepamenu kiek, bet tikrai mažiau už litą.

Negombe lietus lynoja. Skėtį nusipirkau (450 LKR - apie 10 LTL), tą antikvarinį, kur Udaipūre pirkau, lagamine esu palikęs.

Paėjau šiek tiek, vis dar jūros nesimato. Pasigavau triratį, paprašiau prie jūros, dar užsiminiau apie Brown's beach - Haroldas buvo jį parekomendavęs - tai ten ir nuvežė. 350 rupijų nulupo, galėjau arčiau kur pavažiuoti.

Išlindau prie okeano. Vandenyje ir krante daug katamaranų, katamaranininkai vis prieina, paplukdyti siūlosi.

Priėjau pliažo restoranėlį, paragavau vietinio alaus Lion, kompą išsitraukiau, padirbėjau. Lietui dulksnoti nustojus daiktus ir drabužius palikau saugoti barmenui, pats pabandžiau į vandenį lipti. Bangos didžiulės, verčia iš kojų, vanduo toks šiltas, kad nereikia vilgytis. Prisėdus ant rankšluosčio pradžiūti kaip mat prisistatė vienas siūlytojas. Iš pradžių siūlė paplaukioti katamaranu, paskui marihuanos, prostitučių. Sužinojęs, kad man nieko iš jo nereikia, pradėjo tiesiog pinigų prašyti, atseit, jis sunkiai gyvena, šeimą reikia išmaitinti, turėčiau jam padėti, jei jau čia atsibeldžiau. Kai jį šalin pavariau, prisistatė šuneliai, lipa ant galvos, kandžioja rankas, neduoda ramiai pagulėti, visą smėliu apdrabstė. Atsikėliau ir grįžau į barą prie kompo pasėdėti.

Paskui pėsčias grįžau į stotį, ne taip jau ir toli. Pakeliui mačiau daug koplytėlių. Praėjau krikščioniškas kapines. Užsukau į bažnyčią.

Pamatęs daugiakalbius užrašus vis palygindavau singalų ir tamilų raštą. Susidarė įspūdis, kad tamiliški užrašai daugiau vietos užima.

Temstant autobusas parvežė atgal į Gampahą pro palmėse skendinčius namelius ir sodybas. Visą valandą trukusią kelionę rodos nebuvom išvažiavę iš gyvenvietės - vien namai, kokosų ir bananų sodai bei nedideli ryžių laukeliai.

Neskubėjau iškart namo, pasivaikščiojau po Gampahos turgų. Prekeiviai kviečia žuvies nusipirkti, gražiai ji atrodo žvakelėm apšviesta.

Žuvies nepirkau, bet vakarienei jos vis tiek gavau. O desertui - man nematytos rūšies bananai.

Paskui atsidariau vietinių riešutėlių maišelį. Riešutai šrilankietiški, bet viduj dar radau kinišką paketėlį su nuodais.