Šiandien peržiūrėjau savo finansines lenteles ir nustačiau, kad Indijoje išleisdavau apie 70 litų per dieną, įskaitant visas kelionės išlaidas. Gyvenant vienoje vietoje, nešvaistant nereikalingiems dalykams, bet ir visai savęs nevaržant galima sutilpti į 50 litų. O jeigu praleisti daugiau laiko, kelionės išlaidų dalis ženkliai susitrauktų ir dienos išlaidos artėtų į 30 litų. Pasispaudus galima iki 20 litų sumažinti. O jei keliauti autostopu, nakvoti šventyklose, vienuolynuose ar lauke, galima visai prie nulio priartėti. Bet dabar turistinę vizą tik trims mėnesiams teduoda, tad lėktuvams vis tiek susikaups 15-20 litų per dieną. Galima Indijon keliauti autostopu hipių takais per Turkiją, Iraną, Pakistaną... Tačiau vargu, ar gausis pigiau, tik klapatas dėl vizų prisidės.

Išvada tokia: mūsų pensininkai laisvai galėtų žiemavoti kur nors Diu, jei lėktuvų bilietams ir vizai pinigų sukauptų (apie 2000 lt). Pragyvenimui Indijoje 800 lt. pensijos pilnai užtektų. Belieka savo butą žiemai palikti kokiai tvarkingai studentei, kad komunalinius mokesčius sumokėtų, gėlęs palaistytų, katiną pašertų. Patys tuom tarpu savo kaulus šildytųsi tropikų saulėje, valgytų kokosus ir bananus, savo ligas gydytųsi ajurvediškomis žolelėmis, aliejais, masažais, joga.

Šri Lankoje kiek brangiau, vargiai į 1000 Lt mėnesiui sutilptum. O Vokietijos pensininkai Kanaruose žiemavoja už kokį 1000 eurų per mėnesį.

Biznio planas: įkurti Lietuvos pensininkų žiemojimo vietą Indijos pajūryje. Atsiradus kontingentui galima ir pigius čarterinius reisus organizuoti.

Šiandien valgiau teisingai padarytas salotas bothause. Net ir salierų kotų ten buvo. Ir aliejus alyvuogių. Todėl brangus patiekalas gavosi - 300 rupijų (beveik 7 litai) už nemažą lėkštę. Bet pasiilgau tokio maisto baisiausiai, būč ir daugiau sumokėjęs. Turistinėje vietoje tikriausiai trigubai kainuotų.