Paskutinis rytas Pietų Šri Lankoje. Paskutinis išsimaudymas Indijos vandenyne. Paskutiniai pusryčiai bothauso restorane.

Atsiskaitymas ir atsisveikinimas su Danieliu. Dinešas išsiaiškino, kad iš Ambolangodos trečią valandą išvažiuoja traukinys, tiesiai į Gampahą. Gerai, kad savo lagaminą esu palikęs svetinguose Haroldo namuose, nereikia tampytis po autobusus ir stotis. Visas mano pliažinis ūkis kuprinėje tilpo.

Traukinys atvažiavo laiku, kaip ir visada būna Šri Lankoje. Ir kaip visada būna Šri Lankoje, žmonių prisigrūdę vagonuose, kaip mūsų troleibusuose būdavo piko valandomis. Bet pirmojs klasės vagone stebėtinai lengvai pavyko atsisėsti prie lango be stiklų, tai ir fotografavau bei filmavau nuolatos bėgančius vaizdus.

Traukinukas dažnai stoja, žmonių vis daugiau prilipa, jie grūdasi, jau vagone nebetelpa, pro duris laukan persisvėrę kabo. Daugiau prifilmavau, nei prifotografavau, nes judesyje atrodo įdomiau. Štai keletas filmukų:

Važiavimas pakrante

Žmonės persisvėrę važiuoja

Gyvenimas prie pat bėgių - 1

Gyvenimas prie pat bėgių - 2

Gyvenimas už traukinio vyksta visai šalia bėgių. Pakelės namus ranka galima pasiekti. Dėl to persisvėrus pro duris važiuoti baisu turėtų būti, bet žmonės pripratę.

Važiavom pro Kolombą. Sostinėje pastovėjom pusvalandį, visi išlipo, likau vienas, bet neilgam. Iki pat Gampahos vėl prisigrūdę važiavom.

Sutemo, kol į Gampahą parsigavau. Po turgų pavaikščiojau, pafotografavau.

Grįžau į svetingus Haroldo namus. Pas jį buvo atvažiavęs pasisvečiuoti giminaitis iš Kanados. Pribuvo ir Rohanas. Pasisėdejom jaukiai kiemelyje, paragavom kokosinės.

Bet užteks baliavot, reikia gult, rytoj anksti Rohanas organizuoja ekskursiją į drambliukų prieglaudą ir į Kandį.