Antroji diena 2010.01.22

8:00

Apie šeštą pažadino Kristijono SMS. Pasitikslinom dėl rezervacijos, mano kambarys turėjo būti 139, naujas darbuotojas kažką supainiojo. Tikiuosi išsiaiškinti vėliau. Naktį nuo kokios antros nuolat prižadindavo durų trankymai, rėkavimai. Buvau įspėtas dėl triukšmo, bet nemaniau, kad taip viskas kiaurai girdisi. Teks dirbti su ausinėmis, kad niekam netrukdytų mano muzika ar vakarais žiūrimi filmai. Nieko, priprasiu. Netrukus turėtų paaiškėti koks nors geras dalykas.

12:30

Prašvitus paaiškėjo, kad langas vis dėl to yra – mažas langelis palubėj, bet šviesos duoda užtenkamai. Dar jos nemažai patenka pro durų stiklą.

Pasikalbėjau su šiandieniniais recepcijos darbuotojais, jie atsiprašė dėl nesusipratimo dėl kambario rezervacijos, žadėjo po sausio 25 perkelti į žadėtą 139, arba net į 140 (matyt, tas dar geresnis). O man jau ir čia visai patinka. Kaip kompensaciją žadėjo duoti kavos aparatą (matyt, ne visiems priklauso, kiti verdasi vandenį katilėliuose).

Nuėjau pasiinternetinti, paėmiau kavos už 1€. Gal ir visai neblogai gaudyti internetą kavinėje – nebus namuose pagundos per dažnai tikrintis paštą, veltis į konferencijų diskusijas, per dažnai skaitinėti žinias. Be to bare bus papildoma proga gyvai pabendrauti su žmonėm. Jei kūrybos metu skubiai prireiks kažko iš Pasaulinio Voratinklio, per minutę galėsiu nubėgti ir pasiimti.

Pirmą kartą nuėjau apsipirkti – ketinu pats darytis valgyti. Lauke jau visai karšta, artėja prie 30C. Be skrybėlės negalima lįsti į tokią saulę. Reikės nusipirkti šortus ar geriau kokias lengvas plevėsuojančias kelnes, matyt, aš vienintelis saloje su džinsais. Lengvai radau Kristijono rekomenduotą supermarketą „Mercadona“, sako, čia nebrangu. Gastronomas, kiek didesnis už Antakalnio „Iki“. Daugelio dalykų kainos ne didesnės kaip Lietuvoj, tik daržovės ir vaisiai brangoki, gal reikės pasiieškoti kokio turgelio. Tačiau vynas... Tas „Don Simon“ tetrapakas, kur pas mus prašo 8 Lt, čia parduodamas už 0,6 €. Neblogi buteliniai vynai kainuoja apie eurą. Alus taip pat pigesnis, mažos skarbonkėlės visokių heinekenų kainuoja tik 0,4 €, bet nuo alaus kol kas susilaikau. Prisipirkau visko 3 maišelius už 22 €, pas mus būčiau išleidęs gal 100 Lt. Turės užtekti pusei savaitės. Tiesa, nepirkau jokios mėsos ar žuvies, yra užtektinai vegetarinio maisto. Pati pardavėja viską sukrovė man į maišelius, pas mus taip nebūna supermarketuose.

Grįždamas pastebėjau, kad vaikštau daug lengviau, kojų beveik nebeskauda, visai nesunkiai palipu stačiais laiptais. Tiek daug gerų dalykų, kažin kokie dabar seks nemalonūs?

Grįžęs skaniai pavalgiau, atvėsinau kambarį kondicionieriumi ir prisėdau rašyti įspūdžių. Reikės išsimaudyti (turiu nedidelę vonią) ir gulti siestos – geras dalykas pamiegoti dieną, dabar čia tylu, per nakties triukšmus geriau padirbėsiu.

17:30

Dar neįpratau miegoti pokaičio, tik gulėjau ir mąsčiau pagal Glaso „Contrary Motion“. Prisijungiau kolonėles, dabar garsai platesnių diapazonų, daugiau erdviškumo, net ir tyliai tyliai klausantis. Nenoriu ausinių.

Išsiruošiau prie okeano. Kilometras koks, gal daugiau. Labai mažai žmonių. Pakeliui pliažinėje krautuvėlėje nusipirkau vandens buteliuką, pora kriaušių, ruginių traškučių (3€ total) – darysiu pikniką paplūdimyje. Apsiniaukę, todėl tuščia. T.y. ne visai tuščia, bet gatvėse grūsties nėra, pliaže po 2-3 kūnus/100m2. Pirmą sykį pamačiau tas garsiąsias kopas, tikrai didelis plotas, būtinai ten pabraidysiu kokią dieną. Prie vandens nusileidau liftu, susiradau ramesnę vietelę ir atsisėdau pamedituoti bei pakontempliuoti. Smėlis tamsiai pilkas, palyginti švarus (ne daugiau po vieną byką/m2). Saulę užstoja debesys, nėra karšta, oras man idealus. Suvalgius kriaušę pasidarė taip ramu, gera. Gal būt nenorėsiu iš čia išvažiuoti. Grįžau pustuštėmis gatvelėmis pro „Kazbah“ ir kitus prekybos centrus. Dabar miestas pasidarė visai suprantamas, nebepaklysčiau.

Praėjau pro įspūdingą ekumeninę šventyklą. Pamaldos vyko suomiškai. Toliau bus švediškai ir islandiškai. Renkasi pasipuošusios pagyvenusių skandinavų porelės.

Na ir kur tas blogas dalykas, po tiek daug gerų? Taigi nusitryniau kojos nykštį į naujus kroksus (kokia gėda!), beveik iki pūslės. Reikės pavaikščioti basam, kol sugis. Nesitikėjau tokios bėdos, nes nemaniau, kad tiek daug vaikščiosiu. O šiandien jau esu sukoręs virš 3 km., kaip seniai tai bebuvo... Kojos pavargusios, bet neskauda. Teisybę Kristijonas pasakojo, kad ryte čia artritininką atveža su vežimėliu, po pietų jis jau pats klibinkščiuoja po pliažą, o vakare eina į šokius...

Bet ne gydytis čia atvažiavau, o įkvėpimo ieškoti. Tam reikia visa galva pasinerti į programos kodus. Todėl arbaiten, arbaiten iki vakarinio pasiinternetinimo.

22:30

„Vino tinto, por favor“ pasakiau atėjęs į barą, kur internetas. Padavėjas greitakalbe kažko paklausė, teko atsakyti „no comprendo“, paskui parodyti meniu, kokio ir kiek vyno noriu. Užsisakiau už 2 eurus, atnešė didžiulę taurę, vos ne puse litro. Kartu su vandeniu 3 eur. Mano bandymas bendrauti ispaniškai vis dar nepavyksta. Reikia išmokti klausytis. Tik kur ten suprasi, kai taip greitai ir kažkaip po nosim beria žodžius, visaip kitaip, negu mano klausomuose „Spanish with Michel Thomas“ kursuose. Svarbiausia neprarasti vilties.

Per i-neto (ir vyno) seansą  kompas įkaito, teko atsinešti ir prijungti Titan G4 kūlerį – mano naują ir sėkmingą pirkinį. Vakarienei užsimaniau užsiplikyti sriubos (Sopa de Verduras). Elektrinė plyta kaista taip lėtai. Kol užvirė, į puodelį su sriubos milteliais prilindo daugybė skruzdėlyčių (paspauskit čia, pamatysit). Jų takelis nusidriekė kažkur už šaldytuvo. Keista, kad jos visai nesusidomėjo cukraus pakaitalo milteliais arbatos puodelyje. Negalėjau taip visko palikti, reikėjo arba užplikyti sriubą kartu su skruzdėmis, arba išpilti puodelio turinį į šiukšlinę, ką ir padariau, nenorėjau sąmoningai atimti daug gyvybių (bet bijau, kad ir tas mano poelgis kai kurioms skruzdėlytėms galėjo sukelti fatališką baigtį). Vis tiek, kai užaugsiu, būsiu džainistas.

Tiek nemalonių dalykų, dabar laukiu malonių. Vis dar nepavyksta susikoncentruoti į darbą. Aklimatizacija. Kada tas įkvėpimas ateis...