Trečioji diena 2010.01.23

14:30

Atsibudęs tingėjau keltis, tad pusvalandį galvojau apie gyvenimo prasmę. Nieko doro nesugalvojęs atsikėliau, išsiviriau arbatos. Čainiko vakar man taip ir nerado, teks arbatai naudoti katilėlį kurį buvau numatęs ryžiams. Žalia arbata paketėliuose, reikės kur pas kinus nusipirkti tikros.

Karšta lauke, neisiu prie jūros, vietoj įkvėpimo ten gausiu saulės smūgį. Geriau pasėdėsiu savo celėje prie kompo ir priduosiu tam savo dienoraščiui, kuris vis dar Worde, kokią nors webinę išraišką. Ir paveiksliukus pasitvarkysiu.

Gerai, kad langų nėra, vis tiek jie būtų uždengti užuolaidomis. Kondicionierius padeda susikurti sau tinkamą klimatą, langų atidarymas būtų nesąmonė. Klaustrofobija nesergu.

Pasivaikščioti iššliaušiu pavakariais, atvėsus. Šiandien šeštadienis, gal Kazbahe bus šokiai "kamu za tricat"...

20:00

Išėjau besileidžiančios saulės pažiūrėti, bet "Jumbo" prekybos centre užsižiūrėjau į atvirukus ir saulėlydį pražiopsojau. Kol išsirinkau kam ką pasiųsti, atsisuku nuo kasos, jau ir tamsu. Vakarinė prieblanda čia trumpa, sutemsta staigiai.

Nedaug buvo likę eiti iki jūros, bet atidėjau kitam kartui. Užtat užsukau į "Sparą" ir nusipirkau ispaniškos paskrudintos duonelės (tostados) - paprastos ir su česnaku (con ajo).

Prekyba atvirukais vyksta atvirkščiai rinkos dėsniams - kuo arčiau krantinės, kuo daugiau slampinėjančių poilsiautojų, tuo atvirukai pigesni, įvairesni. Pirmus pirkau prie namų už 40 centų, vėliau už 30, paskui netoli jūros už 15.  

Grįžtant mane vėl kvietė užeiti į tą patį kinų restoraną, kaip ir užvakar. "No lo kjero, gracias", namie pasidarysiu ko nors skanesnio.

Į mano interneto barą prisirinkę daug žmonių žiūri futbolą. Nelengva bus rasti vietą.

23:00

Radau vietelę už kolonos, iš kur nesimato televizoriaus, futbolo sirgalių vietos neužėmiau.  "Vino tinto" su vandeniu, kaip visada. Bare sėdi daugiausiai vietiniai, kurortininkai gyvena arčiau pliažų. Sėdintys prie baro maukia alų iš butelių, kai kas vyną, kaip aš. Visi linksmi, triukšmingi, bet girtų kol kas nemačiau. Prie svetimų čia taip pripratę, niekas nerodo jiems jokio susidomėjimo. Jei pavyks pramokus kalbos užmegzti kontaktą su vietiniais, gal daugiau sužinosiu, kaip čia žmonės gyvena.